„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas skaičiavo, kad Norvegijos krona euro atžvilgiu nuo šių metų pradžios iš viso nuvertėjo apie 12 proc., o šių metų kovą ir balandį euro atžvilgiu net mušė antirekordus ir buvo pigiausia per visą kurso matavimo istoriją.
Kaip tikino, bendrai tokiam kronos smukimui įtakos turėjo iš karto keli veiksniai, susiję su nerimu dėl pasaulio ekonomikos ateities, naftos kainomis bei Norvegijos centrinio banko sprendimais.
„Nepamirškime, kad Norvegijos ekonomika yra atvira ir jos būklė tiesiogiai priklauso nuo situacijos pasaulio ekonomikoje. Nerimas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir pasaulinės krizės nuojauta atitinkamai pablogino Norvegijos ekonomikos perspektyvas finansų rinkų akyse – o tai paskatino kronos nuosmukį.
Antras – naftos kainų viražai. WTI rūšies naftos kaina šių metų sausį kainavo 68 dol. už barelį, o vakar – 30 dol. už barelį, taigi nuo metų pradžios naftos kaina nukrito 2,2 karto dėl mažėjančios paklausos (koronaviruso pasekmė) ir perteklinės pasiūlos (Rusijos-Saudo Arabijos naftos kainų karas).
Norvegijos ekonomika yra itin priklausoma nuo naftos kainų, mažėjanti naftos kaina atitinkamai daro neigiamą įtaką Norvegijos biudžetui ir ekonomikai – vėlgi tokiu atveju kyla rizika dėl Norvegijos ekonomikos perspektyvų, kas paskatino kronos nuosmukį rinkose.
Trečia – finansų rinkose jau gana ilgą laiką vyravo prognozės, kad Norvegijos centrinis bankas mažins palūkanas siekdamas sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį Norvegijos ekonomikai. Ketvirtadienį tie gandai pagaliau pasitvirtino – Norvegijos centrinis bankas nurėžė palūkanas iki nulio“, – teigė jis.
Be abejonės, kaip teigė, kronos smukimas įtakos turi ir lietuvių emigrantų Norvegijoje kišenėms, mat jei vykdomi pervedimai į Lietuvą, jiems toks kronos nuvertėjimas yra itin žalingas.
A. Izgorodinas čia pateikė ir pavyzdį. Kaip skaičiavo, jei šių metų sausio 1 d. vienas euras buvo vertas 9,8408 Norvegijos kronų, o iš Norvegijos į Lietuvą buvo pervedama 10 tūkst. kronų, gaunama suma siekė 1 016 Eur.
Tačiau visai kiti skaičiai susidaro, jei remtumėmės naujesniais, tarkime, praėjusio ketvirtadienio duomenimis.
„Ketvirtadienį 1 Eur buvo vertas 11 Norvegijos kronų.
Jei emigrantas, gyvenantis Norvegijoje, tądien šeimai į Lietuvą pervedė 10 tūkst. kronų, jau gauname tik 905 Eur“, – lygino ekonomistas.
Taip pat, jo teigimu, krentantis Norvegijos kronos kursas reiškia, kad mažėja ir šios šalies turistų perkamoji galia užsienyje, kadangi už tą patį kronų kiekį jie gali įsigyti mažiau prekių ir paslaugų, tarkime, Lietuvoje – bet šiuo metu, kaip pridūrė, tai nėra aktualus aspektas turint omeny koronavirusą ir uždarytas sienas.
Paklaustas, ar dėl kronos kritimo ilguoju periodu lietuvių emigrantams Norvegija galėtų tapti nebe tokia patraukli šalis darbui, ekonomistas sakė taip nemanantis.
„Aš abejoju. Visų pirma, klausimas, ar Norvegijos krona gali dar kristi. Manau, kad nelabai“, – sakė jis ir tikino manantis, kad dabartinis kronos kursas yra netoli savo minimumo ir toliau stipriai pigti nebeturėtų, o ilguoju laikotarpiu, kai prasidės pasaulio ekonomikos atsigavimas, ji brangs.
Kalbėdamas apie tai, kaip Norvegijos krona paveiks Lietuvą, ekonomistas tikino, kad kronos nuvertėjimas gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į šią šalį, kadangi lietuviškos prekės Norvegijoje tampa brangesnės.
„Tačiau realybėje taip nutinka ne visada ir yra daug papildomų faktorių“, – sakė jis, tačiau aiškino, kad yra ir tokia grėsmė, kad pingant kronai, Lietuvos eksportuotojai gali sulaukti prašymų iš partnerių Norvegijoje mažinti eksporto kainas – siekiant išlaikyti eksporto kontraktus.