Šia statistika lapkričio 3–4 dienomis Vilniuje vykusioje tarptautinėje socialdemokratų įsteigto Solidarumo instituto konferencijoje „Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“ pasidalino vyresnysis „Eurofound“ tyrimų vadovas Tadas Leončikas.
„MMA nustatymas pastaruoju metu aktualus ir dėl Europos Parlamento priimtos direktyvos, kuri numato 60 proc. atlyginimų medianos ir 50 proc. vidutinio atlyginimo rodiklius.
Per pastaruosius kelis metus diskursas šiuo klausimu yra pasikeitęs. Dar prieš priimant direktyvą, ES šalys buvo pasiekusios pažangos šioje srityje, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat ir Baltijos šalyse.
Galima išskirti dvi tendencijas. Pirma, minimalios algos augo labiau nei vidutinės algos daugumoje ES šalių. Antra, nors skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių minimalių algų vis dar didelis, tačiau jis mažėja. Šioje srityje matome tikrą ES konvergenciją“, – pasakojo jis.
T. Leončikas pabrėžė, kad kalbant apie realias algas, t. y. dydžius, kurie atsižvelgia į infliaciją, 2022 metais beveik visos ES šalys yra neigiamoje teritorijoje.
„Vienintelė išimtis – Belgija, kurioje nustatant MMA naudojamas indeksavimas. 2022 metais indeksavimas įvyko net keturis kartus. Dėl to MMA gavėjų pajamos neatitrūko nuo kitų atlyginimų“, – nurodė jis.
T. Leončikas taip pat pristatė, kad maždaug 10 šalių ES šalių turi taisykles, pagal kurias peržiūri atlyginimus nuolat ir atsižvelgia į infliaciją.
„Vis dėlto, stebint kaip vyksta debatai šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur toks mechanizmas veikia jau gana ilgą laiką, politikai jau kalba ir apie trūkumus. Yra abejojančių“, – pastebėjo jis.
1 metai – dar ne pavyzdys
Lietuvoje Trišalėje taryboje yra sutarta, kad Lietuvos MMA dydis nustatomas taip:
Pirma, apskaičiuojamas siektinas MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, tai – ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių narių MMA/VDU vidurkis.
Antra, pasirenkamas prognozuojamas VDU – Finansų ministerijos arba Lietuvos banko prognozuojamas VDU, atėmus nereguliarias premijas, priedus, priemokas ir vienkartines pinigines išmokas.
Trečia, MMA apskaičiuojamas prognozuojamą VDU padauginus iš siektino MMA/VDU.
Lietuvos bankas birželį buvo apskaičiavęs, kad MMA 2023 m. galėtų siekti 867,67 euro, t. y. 18,9 proc. daugiau nei šiemet.
Vis dėlto, galutinį sprendimą dėl MMA 2023 m. priėmė Vyriausybė ir jis sieks 840 eurų. Profesinėms sąjungoms ir darbdaviams Trišalėje taryboje kompromiso rasti nepavyko.
Tai konferencijoje pastebėjo ir Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė dr. Jekaterina Navickė.
Kalbant apie Belgijos pavyzdį, ji teigė, kad vienerių metų perspektyva – per trumpas laikotarpis spręsti.
„Taip, šiemet infliacija aplenkė MMA augimą. Tačiau Lietuvoje jau ne vienerius metus turėjome dviženklį vidutinių atlyginimų augimą. Būtent šis rodiklis buvo naudojamas kaip rodiklis MMA nustatymui.
Jei paimtume 5 ar 7 metų laikotarpį, infliacija buvo maža. Taigi iki šiol Lietuvoje veikęs mechanizmas veikė gana gerai. Turbūt netgi geriau nei būtų paremtas infliacija.
Tuo metu mūsų socialinės paramos sistema yra paremta indeksavimu pagal infliacija. Būtent ji buvo kritikuojama ir gana smarkiai dėl to, kad veikė prastokai.
Galbūt būtų galima sukurti du rodiklius sujungiantį mechanizmą. Tačiau tai kelia riziką, kad jis taptų pernelyg sudėtingas.
Jau dabar derybos nevyksta sklandžiai, nors turime gana aiškų MMA nustatymo mechanizmą. Vis tiek, pavyzdžiui, ir šiemet profesinės sąjungos teikė vieną pasiūlymą, darbdaviai – kitą“, – sakė ji.
Derybos irgi svarbu
Tuo metu Europos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Isabelle Schomann pastebėjo, kad MMA nustatyme svarbios ir derybos, ne tik formulės.
„Kai kuriose šalyse MMA iki šiol nustatoma tik darbuotojų ir darbdavių derybų būdu. Turint omenyje galios disbalansą, susitarti ir pasiekti darbuotojams palankių rezultatų sudėtinga.
Žinoma, manau, kad turbūt geriausias sprendimas yra kombinacija, t. y. mechanizmas nustato MMA didinimą, tačiau galutinis sprendimas pasiekiamas derybų metu”, – apibendrino ji.