Kainos už grožio paslaugas turėtų būti nustatomos ne pagal kliento lytį, o pagal poreikius ir paslaugos sudėtingumą. Kirpėjai tikina, kad pagrindinis kainų pasikeitimo iššūkis – klientų įpročiai, tad daug kur dar galime matyti skirtingas kainas skirtingoms lytims.

Kainos pagal lytį – iš sovietmečio

Grožio namų tinklą TI AMO valdančios UAB „Emblika“ komercijos vadovas Gytautas Čilinskas teigia, kad kirpimo kainų skirstymą pagal lytį paveldėjome iš sovietmečio, o dabar žmonės prie to tiesiog pripratę, nors toks kainų skirstymas dažnai neatspindi tikrosios paslaugų vertės.

„Vyrai yra įpratę už kirpimą mokėti pigiau negu moterys, nors, žiūrint iš techninės pusės, vyrų kirpimas buvo ir bus sunkesnis nei moterų, jei tai yra rankų darbas, o ne kerpama naudojantis mašinėle. Tačiau vyrai, visą gyvenimą mokėję pigiau, pagrįstai tikisi, kad atėję pas kirpėją sumokės tą pačią pinigų sumą, kaip ir visada. Mes kalbame apie žmonių įpročių pakeitimą, o tai užtrunka“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G. Čilinskas.

Pasak pašnekovo, reikėtų klausti pačių vartotojų, ar jie jaučia nelygybę, kai moka skirtingas kainas, nes taip paaiškėtų, ar problema egzistuoja. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė tikina, kad žmonės gali ir nesuprasti, jog patiria diskriminaciją, tačiau tai nereiškia, kad situacija teisinga ir atitinkanti įstatymus.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas už tokias pačias ir vienodos vertės paslaugas. Teisininkė R. Vanagėlienė tvirtina, kad grožio paslaugų kainų skirstymas pagal lytį yra labai paplitęs, o tokia kainodara yra neteisinga skirtingų klientų atžvilgiu. „Įsivaizduokime, kad gretimose kėdėse sėdi vyras ir moteris, kurių ir plauko struktūra panaši, ir kirpimas panašus, tiek pat laiko praleista ir kerpant, bet vien dėl to, kad šie klientai yra skirtingų lyčių, jie sumokės skirtingas sumas“, – situaciją apibūdino R. Vanagėlienė.

Siūlo vienodinti

Pradėjusi kampaniją, Tarnyba išsiuntė žinutes grožio salonams su raginimu pakeisti ydingą kainodarą. Pasak R. Vanagėlienės, salonai ir kirpyklos sureagavo geranoriškai, aktyviai konsultavosi, kai kurios įvertino ir kainų keitimosi ekonominę naudą.

„Kartu su kirpėjais ir salonų atstovais priėjome prie išvados, kad bent jau kainų „startas“ moterims ir vyrams turėtų būti vienodas, vadinasi, už tokius pačius paprastus kirpimus, kai klientas nepageidauja pridėtinių paslaugų ar sudėtingo kirpimo, moterys ir vyrai turėtų mokėti vienodai. O tais atvejais, kai klientas turi papildomų individualių poreikių (konkretaus modeliavimo, priemonių ir pan.), galutinė kaina būtų nustatoma atsižvelgiant į paslaugos sudėtingumą, sunaudotas priemones, naudotą žirklių kiekį ir pan.“ – teigia teisininkė.

Daugelis kirpyklų, su kuriomis susisiekė Tarnyba, jau pakeitė savo kainodarą: kai kur kainos sudaromos atsižvelgiant į meistro kvalifikaciją, priemonių naudojimą ir pan., nustatant kainų „laiptelius“ (pvz., moterų / vyrų kirpimas: 15 – 20 – 25 – 30 Eur). Tad galutinė kaina priklausys nuo kliento poreikių ir kirpimo sudėtingumo.

Grožio namų tinklo TI AMO atstovo G. Čilinsko teigimu, panaši praktika taikoma ir užsienio šalyse. „Mūsų partneriai Londone dirba labai struktūruotai, todėl ten kainos išskirstytos: yra galvos plovimo kaina, atskiros ilgų, vidutinio ilgio ir trumpų plaukų kirpimo kainos, dažymo, šukuosenų, džiovinimo kainos. Visos jos nurodomos „nuo“, nustatant minimalią kiekvienos paslaugos kainą, o galutinė suma priklauso nuo to, kokių paslaugų klientui reikės. Tokiu būdu ir įkainojamas konkretaus žmogaus apsilankymas“ , – pasakoja G. Čilinskas, pridurdamas, kad lietuviai šios patirties semiasi jau dabar.

Pastebėjusius skirtingas grožio ir laisvalaikio paslaugų kainas, taikomas moterims ir vyrams, Tarnyba kviečia dalintis šia informacija socialiniame tinkle „Facebook“, prirašant grotažymę #KainaNeturiLyties.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (213)