Stambūs investuotojai padidino specialistų paklausą
Per pastaruosius kelerius metų buhalterinės apskaitos sektorius patyrė didelį augimą – stambūs investuotojai, tokie kaip „McKesson“, „NKT“, „Nordzucker AG“, „Etex“, „AmerisourceBergen“, „Dana Incorporated“ perkėlė į Lietuvą savo finansų paslaugų centrus, kuriuose sukūrė naujas finansų srities darbo pozicijas. Esami rinkos žaidėjai, tokie kaip „Telia“, toliau plėtė savo finansų kompetencijas Lietuvoje, apie tendencijas pasakoja personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas.
Pastaraisiais metais finansų srities specialistams skirtų darbo pasiūlymų kiekis išaugo dvigubai – nuo 260 skelbimų per mėnesį 2015 m. iki 520 skelbimų per mėnesį 2019 m., rodo specialistų paieškos portalo „CV-Online“ duomenys. Ypač daug dėmesio pastaruoju metu sulaukia buhalteriai, jiems skirta trečdalis visų finansų srities darbo pasiūlymų.
Buhalterių ieško įvairios įmonės tiek pagal dydį, tiek pagal kapitalą, tačiau dažnu atveju didelėms ir užsienio kapitalo įmonėms reikia ne tik buhalterių. Pagal darbo pasiūlymų, skirtų finansų srities darbuotojų paieškai, skaičių, lyderės yra didžiosios bankinės, draudimo, finansų, konsultavimo, buhalterines paslaugas teikiančios įmonės. Beveik 80 proc. CVonline.lt tinklapyje siūlomų finansų srities darbų yra Vilniuje.
Šiuo metu, kaip pastebi, ieškoma patyrusių buhalterių (su 3–5 metų patirtimi) ir vyriausių buhalterių, kurių patirtis gali būti ir 7-eri metai.
„Patyrę buhalteriai iškart gali perimti darbą ir be jų negalima dėlioti organizacinės struktūros. Tinka ir jaunesni specialistai po universiteto dar be patirties, jie turi stiprius teorinius pagrindus, gal kažkur yra atlikę praktiką, puikiai kalba anglų kalba, jų surasti yra tikrai paprasčiau“, – pažymi A. Francas.
Atlyginimai kilo itin sparčiai
Beveik vienu metu į Lietuvos rinką žengusios tarptautinės įmonės padidino konkurenciją dėl buhalterinės apskaitos specialistų ir tai atsiliepė šios srities darbuotojų atlyginimams. Pernai, „Alliance for recruitment“ duomenimis, priklausomai nuo pozicijos, jų atlyginimai augo nuo 10 iki beveik 50 proc.
Didžiausio atlyginimų kilimo (49 proc.) sulaukė vyriausieji buhalteriai – jų atlygis pernai kilo nuo 988–1368 Eur iki 1500–2000 Eur „į rankas“ (lyginami 2018 ir 2019 m. duomenys – „Delfi“).
Buhalterinės apskaitos komandų vadovų atlyginimai kilo 30 proc. – nuo 1444–2014 Eur iki 2000–2500 Eur „į rankas“.
Jaunesniųjų atlygis kilo 10 proc. – nuo 588–725 Eur iki 650–800 Eur „į rankas“.
Vidutinio lygio apskaitininkų – 20 proc. – nuo 725–1026 Eur iki 800–1300 Eur „į rankas“.
Specialistų paieškos portalo „CV-Online“ ir „Manoalga.lt“ duomenimis, šiemet finansų srities darbuotojų atlyginimų vidurkis paaugo – 16 proc. Vertinant laikotarpį nuo sausio 1 d. iki birželio 10 d., finansų srities darbuotojų atlyginimo vidurkis – 1135 Eur „į rankas“, 2019 metų vidurkis buvo 974 Eur „į rankas“.
Anot „CV-Online“, užsienio kapitalo, tarptautinėse įmonėse finansų srities darbuotojų atlyginimai yra vidutiniškai 15 proc. didesni nei lietuviško kapitalo įmonėse.
Finansų srities darbuotojų atlyginimai, palyginus su kitų sričių darbuotojais, yra vieni iš aukštesnių, už juos daugiau uždirba vadovai, IT, telekomunikacijų, teisės, farmacijos, bankų ir kokybės srities darbuotojai, pastebi „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Šiemet atlygis augs 10 proc.
„Šiais metais atlygis tikrai tiek neaugs, bet šioje rinkoje atlyginimo augimas bus didesnis nei bendroje rinkoje, kurios prognozės yra 5–6 proc. Drąsiai galima kalbėti apie 10 proc. buhalterinės apskaitos specialistų atlygio augimą“, – prognozuoja A. Francas.
Grafike pateikiamas atlyginimo pokytis darbuotojų, turinčių geras anglų kalbos žinias. Darbuotojai, mokantys papildomą Vakarų Europos užsienio kalbą, esą gali tikėtis dar didesnio atlyginimo. Priklausomai nuo kalbos, papildomas atlygis gali svyruoti 100–200 Eur.
Kai kuriose lietuviškose įmonėse, kuriose nereikalingos anglų kalbos žinios, buhalterių atlyginimai – mažesni. Nepaisant to, konkurencija jaučiama ir čia.
„Konkurenciją tarptautinėse įmonėse natūraliai paskatino konkurenciją ir lietuviškose įmonėse. Kadangi dalis žmonių, kurie mokėjo anglų kalbą, patraukė į tarptautines įmones, tad natūraliai atsirado laisvų darbo vietų ir lietuviško kapitalo įmonėse“, – pasakoja pašnekovas.
Kandidatams trūksta užsienio kalbos žinių
Anot „Alliance for recruitment“ vadovo, pakilus finansų srities specialistų paklausai, pasiūlai dar reikia laiko užaugti.
„Dažniausiai jaunų specialistų yra daugiau nei patyrusių, o jauni turi išsikovoti vietą po saule. Kartais jiems trūksta bazinių kompetencijų, pavyzdžiui, anglų kalbos žinių, kad galėtų dirbti tarptautinėse kompanijose. Jie mažiau bendrauja ir galbūt jiems jos nereikia“, – sako A. Francas.
Šiuo metu, kaip jis pastebi, vis daugiau reikia ne tik anglų kalbą mokančių finansų specialistų, bet ir dar vienos Vakarų Europos užsienio kalbos, ypač skandinavų ir didžiųjų šalių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija.
„Be anglų ir lietuvių kalbos, už kiekvieną papildomą kalbą jie gauna papildomą bonusą. Daugiausiai kalbama apie Vakarų Europos kalbas, nes tarptautinės kompanijos – Vakarų Europoje. Tai už rusų, lietuvių ar anglų kalbas bonusų niekas neduoda.
Antros kalbos nebūtina mokėti laisvai, jeigu ją mokėtų gerai, mokėtų rašyti ir susišnekėti – tai būtų tikrai privalumas ir turėtų didelį konkurencinį pranašumą, nes tokių žmonių rinkoje yra daug mažiau nei tų, kurie moka tik anglų kalbą“, – pažymi pašnekovas.
Vis dėlto buhalterių, kurie mokėtų tik lietuvių ir anglų kalbas, taip pat trūksta. Anot A. Franco, yra keli keliai: „Patyrę buhalteriai gali investuoti į savo kvalifikaciją, nes įmonės neturi laiko, kada investuoti į gerą darbuotojų anglų kalbą – tai užtrunka pusę metų ar net metus, o kompanijai reikia, kad jis dirbtų už dviejų savaičių. Todėl galima sakyti, kad mokyklos, kolegijos ar universiteto darbas buvo išmokyti kalbos žinių.“
„Alliance for recruitment“ partneris pažymi, kad kolegijos ir universitetai spėja ruošti finansų srities specialistus, tačiau kyla klausimų dėl kokybės, mat užsienio kalbos žinių kokybė yra svarbus faktorius.
„Mūsiškiai parašo dešimtukų, o iš tikrųjų tuo dešimtuku nė kiek nekvepia. Tie vertinimo kriterijai turėtų būti suvienodinti, nes šiandien vieno universiteto dešimtukas nelygus aštuonetui kitame universitete, nors ta pati švietimo sistema“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Buhalterija – naujoji IT
Anot A. Franco, buhalterija po IT yra labiausiai auganti sritis, nors atlygio skirtumai tarp šių sričių yra dideli.
„Niekada buhalteriai tiek pat ir neuždirbs, bet faktas, kad šie žmonės tikrai gali turėti saugią ateitį ir gauti konkurencingą atlygį, kurio anksčiau neturėjo.
„Kalbant apie ateitį, tai galėtų būti naujasis IT. Galima kalbėti apie darbų automatizavimą, bet tikrai ne viską galima robotizuoti. Plačiąja prasme vis tiek reikės šios profesijos specialistų. Kadangi Lietuvoje šis sektorius bendrai auga, mes matome geras perspektyvas“, – akcentuoja „Alliance for recruitment“ vadovas.
Kokią įtaka turės koronakrizė?
Net ir koronakrizė neturėjo didelės įtakos IT ir finansų sritims. A. Francas pasakoja, kad pandemijos viduryje – balandžio mėn – personalo atrankų įmonė samdė šiuos darbuotojus.
„Nesvarbu, kad rinkoje poreikis galbūt krito 20 proc., bet vis tiek procentaliai poreikis didesnis, nei rinka realiai gali patenkinti“, – aiškina jis.
Sumažėjusį poreikį rodo ir specialistų paieškos portalo „CV-Online“ duomenys. Jei metų pradžioje – sausį ir vasarį – buvo talpinama beveik po 500 finansų srities skelbimų, kovą ir balandį jų sumažėjo beveik perpus – atitinkamai po 278 ir 247 skelbimus. Gegužę fiksuojama jau šiek tiek daugiau skelbimų (290).
„Finansų srities darbo pasiūlymų skaičius karantino pradžioje sumažėjo, bet ne taip drastiškai, kaip pavyzdžiui turizmo ar klientų aptarnavimo sferose, taip pat finansų srities darbo pasiūlymų skaičiaus augimas šiuo metu vyksta bene sparčiausiai“, – komentuoja „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Vis dėlto šiais metais tokio staigaus finansų srities specialistų poreikio augimo esą nebus: „Bet kuriuo atveju poreikis yra – auga organizacijos, ir kompetencijos bus reikalingos, prognozuojant kitus kelerius metus. Paslaugų centrų sektorius praeitais metais augo 14 proc. Tiek atsirado daugiau naujų darbo vietų, ir mūsų rinkoje yra daugiau nei 19 tūkst. šios srities specialistų.“
Lietuva pakeitė Indijos rinką
Šiemet buhalterinės apskaitos specialistų poreikis ir toliau augs, kadangi, kaip pastebi A. Francas, nuotolinis darbas įgauna daugiau atspalvių, pozityvumo ir palaikymo iš darbdavių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Indija, kuri yra patraukli darbų perkėlimui, turime galimybę darbo vietas perkelti į namus. Dauguma Lietuvos paslaugų centrų tą ir padarė – suteikė įrangą, internetą ir t. t., kad darbuotojai galėtų dirbti iš namų, o Indijoje tokios galimybės nėra – arba nėra elektros, interneto, arba nėra sąlygų namuose, kur jie galėtų profesionaliai dirbti.
Kai Mumbajaus regione, kur šiuo metu yra pikas – didžiausias užsikrėtimų skaičius, paskelbė karantiną, viskas užsidarė – žmonės negali dirbti iš biuro, bet ir negali dirbti namie. Tokiu metu „įsijungia“ brangesnės šalys, pavyzdžiui, Lietuva ir sprendžia problemas. Be to, ką esame girdėję iš klientų, ir aptarnavimo kokybė yra daug geresnė nei Indijoje. Tai yra gera proga įsivertinti mūsų lietuvių darbuotojų kokybę – greitį ir profesionalumą“, – akcentuoja pašnekovas.