Sprendžiamas 1 ir 2 centų likimas: kilo klausimų dėl plastiko maišelių ir prekių kainų

Seimas ėmėsi svarstyti pakeitimus, kuriais po poros metų būtų atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. Bendra pirkinių kaina būtų apvalinama, o gyventojams išlaidos turėtų didėti minimaliai. Dalis parlamentarų vis dėlto būgštauja, kad siūlymai teikiami infliacijos, karo kontekste, o žmonės gali pralošti.

Už Lietuvos banko parengtas įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o susilaikė 22 parlamentarai. Svarstymas numatytas Seimo rudens sesijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad priėmus pataisas nebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 centais, kaldinti monetų, kurių gamyba tarši.

„Esminis siūlymas – leisti prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinti maksimaliai iki 2 centų galutinę pirkinių krepšelių mokėtiną sumą.

Keturi kertiniai akcentai: tai būtų taikoma prekybos vietose, gryniesiems pinigams atsiskaitant, tai būtų apvalinimo funkcijai ir kad būtų galutinei pirkinių krepšelių sumai“, – Seime antradienį sakė M. Lingė.

Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas klausė, ar nevertėtų kitose stadijose pagalvoti apie kainų suvienodinimą tiek atsiskaitant grynaisiais, tiek banko kortele, nes gali augti kaštai verslui.

M. Lingė teigė, kad apvalinimo funkcija kasos aparatuose jau dabar pradėta diegti, o papildomų sąnaudų nebus.

„O dėl pačių kainų reguliavimo, tai net kalbant su suinteresuotomis grupėmis, jos išsakė lūkestį, kad reguliavimas nedarytų įtakos kainų reguliavimui“, – sakė. M. Lingė.

Darbo partijos narys Artūras Skardžius priminė, kad prekybos tinkluose jau apmokestinti mažieji plastikiniai maišeliai.

„Prekybos tinklams pliusas maždaug 8 mln. eurų per metus. Kiek verslas uždirbs iš jūsų siūlymų, dėl apvalinimų, dėl kasos aparatų, kurie apvalins?“, – teiravosi „darbiečių“ atstovas.

M. Lingė teigė, kad lyginti su maišeliais to nederėtų, o pasiūlymas dėl apvalinimo būtų iš esmės neutralus verslui ar pirkėjams.

„Tai bus ne tik laimėjimai verslui, bet ir praradimai – ir žmonėms teks mažiau mokėti“, – sakė BFK pirmininkas, pabrėždamas, kad iš pataisų neuždirbs nei prekybininkai, nei vartotojai.

Seimo narys Arminas Lydeka klausė, ar pataisomis nėra mėginama koreguoti kainas.

„Gerbiamas pranešėjau, patvirtinkite arba paneikite, kad projektas visiškai nesusijęs su kainų peržiūrėjimu, apvalinimu, kad tai tik dėl atsiskaitymų – kartais pirkėjas mokės 1-2 centų mažiau, kitą kartą daugiau?“, – klausė liberalas A. Lydeka.

M. Lingė patikino, kad iniciatyva susijusi tik su atsiskaitymu.

„Tai niekaip nesikiša į kainų sudarymą, reguliavimą. Kaip ir dabar, galima naudoti bet kokias kainodaroje sumas. Čia jau būtų pažeidžiamos kitos europinės direktyvos, jeigu būtų bandoma reguliuoti kainas“, – sakė konservatorių politikas.

Parlamentaras A. Bagdonas siūlė balsuoti už, nes esą taip taupomos lėšos.

„Asmenys nebeturėtų nešiotis pačių smulkiausių lėšų, už kurias nieko negali nusipirkti. Tačiau vis dėlto manau, kad kainų suapvalinimas turėtų būti ne tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, bet ir banko kortelėmis“, – sakė Seimo narys.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas mano, kad projektas turi rizikų ir yra pateiktas ne laiku.

„Nesame kategoriškai prieš, tačiau įžvelgiame pavojų: naivu tikėtis, kad visi rinkos dalyviai apvalins kainas į mažesnę pusę. Gyvename laisvoje rinkoje ir kainas nustato verslas. Mes gyvename šalyje, kur net 47 proc. žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas yra žmogui reikšmingas“, – sako T. Tomilinas.

Jis irgi užsiminė apie nuo liepos apmokestinus plonus plastikinius maišelius.

„Šiandien centą turime atiduoti už mažą plastikinį maišelį. Tai akivaizdu, kad po šio sprendimo pabrangimas įvyks iki 5 centų (...) Kadangi sprendimas palies tik grynųjų pinigų operacijas, tai karo akivaizdoje bet koks grynųjų pinigų operacijų apribojimas atrodo rizikingai“, – sako parlamentaras.

Seimo narė Rita Tamašunienė teigė, kad dėl apvalinimo kyla nuogąstavimų, ar procedūra bus vykdoma sąžiningai. Be to, ji priminė, jog šalyje tebėra aukšta infliacija, kalbama apie recesiją.

„Paliekame daug erdvės pasinaudoti. Kodėl dabar norime pajautrinti gyventojus?“, – klausia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė.

M. Lingė priminė, kad reguliavimas įsigaliotų ne dabar, o tik 2025 gegužės 1 dieną.

Apvalinimo pavyzdžiai

Lietuvos bankas argumentuoja, kad didelė dalis smulkiųjų monetų panaudojamos pagal paskirtį vieną kartą – žmonės jas gauna kaip grąžą, bet vėliau retai naudoja mokėjimams, pameta.

1 ir 2 centų monetų atsisakymas nereiškia, kad jomis nebus galima atsiskaityti, tiesiog 1 ar 2 centais nebus išduodama grąža, o tai, atitinkamai, koreguoja pirkinių ar paslaugų kainą.

Apvalinimas galiotų tik mokant už prekes ar paslaugas grynaisiais, tuo metu darbo ar valstybės išmokų, internetinės prekybos tai nepaveiks.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad gyventojui atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, galutinė apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio.

Apvalinimas taikomas taip – galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi:

1) 1 arba 2 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0,
2) 3 arba 4 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5,
3) 6 arba 7 euro ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 5,
4) 8 arba 9 euro ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Apvalinimo lentelė:

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo aiškinamajame rašte pateikti keli konkretūs pavyzdžiai, kaip atrodytų pirkinių krepšelio kaina ją suapvalinus:

1 pavyzdys – visa pirkinių krepšelio suma mokama grynaisiais pinigais:

Pirkinių krepšelis:

Pienas 1 l – 1,59 Eur,
Duona – 1,44 Eur,
Kiaušiniai – 2,49 Eur,
Aliejus – 4,69 Eur,
Nuolaidos – -0,20 Eur,
Galutinė apskaičiuota suma – 10,01 Eur.

Mokant grynaisiais pinigais, bendra galutinė apskaičiuota suma 10,01 Eur bus apvalinama iki 10,00 Eur. Po apvalinimo pirkėjas sumokės 10,00 Eur.

Jei visa suma būtų mokama negrynaisiais pinigais (pvz., mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu ar dovanų kuponu), apskaičiuota suma nebūtų apvalinama, ir pirkėjas mokėtų 10,01 Eur.

2 pavyzdys – dalis pirkinių krepšelio sumos mokama mokėjimo kortele, dalis – grynaisiais pinigais:

a) Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur. Pirkėjas nori sumokėti 20 Eur grynaisiais pinigais, o likusią sumą – mokėjimo kortele. Iš galutinės apskaičiuotos sumos atimama 20 Eur suma, mokama grynaisiais pinigais, – 48,32 – 20 = 28,32 Eur. Pirkėjas sumokės 28,32 Eur mokėjimo kortele, netaikant apvalinimo.

b) Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur. Pirkėjas nori sumokėti 8,32 Eur grynaisiais pinigais, o likusią sumą – mokėjimo kortele. Pirkėjas sumokės grynaisiais pinigais 8,30 Eur (8,32 Eur apvalinama iki 8,30 Eur), o likusią 40,02 Eur (48,32 – 8,30 = 40,02 Eur) sumą mokėjimo kortele, netaikant apvalinimo.

c) Galutinė apskaičiuota suma – 48,32 Eur. Pirkėjas nori sumokėti 20 Eur mokėjimo kortele, o likusią sumą – grynaisiais pinigais. Iš galutinės apskaičiuotos sumos atėmus mokėjimo kortele mokėtą sumą, likusi suma, mokėtina grynaisiais pinigais – 28,32 Eur (48,32 – 20 = 28,32 Eur), apvalinama iki 28,30 Eur. Pirkėjas grynaisiais pinigais sumokės 28,30 Eur.

3 pavyzdys – dalis pirkinių krepšelio sumos mokama dovanų kuponu, dalis – grynaisiais pinigais:

Galutinė apskaičiuota suma – 48,34 Eur. Klientas nori sumokėti 40 Eur dovanų kuponu, likusią sumą – grynaisiais pinigais. Iš apskaičiuotos sumos iki apvalinimo atėmus dovanų kuponu mokamą sumą, likusi suma, mokėtina grynaisiais pinigais – 8,34 Eur (48,34 – 40 = 8,34 Eur), apvalinama iki 8,35 Eur. Po apvalinimo pirkėjas grynaisiais pinigais mokės 8,35 Eur.

Pokyčių kaštai ir nauda

Anot Lietuvos banko, poveikis vartotojo išlaidoms grynaisiais pinigais sieks 0,01 proc.

„Atlikome tyrimą ir jo rezultatai rodo, kad galima apvalinimo įtaka išlaidoms yra viena šimtoji procento: jeigu perku už 100 eurų ir moku grynais pinigais, mano išlaidos padidėtų 1 centu“, – anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

Centrinis bankas mano, kad tikslinga apvalinimą derinti su išmaniųjų kasos aparatų reformą – po 2025 metų gegužės 1 dienos. Anot reguliuotojo, apvalinimo ekonominė nauda yra didesnė nei vienkartiniai kaštai.

Pasak projekto iniciatorių, pritarus pakeitimams nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 centų monetomis, todėl jų nebereikės kaldinti ir leisti į apyvartą. Dėl to, ekspertiniu vertinimu, ilguoju laikotarpiu kasmet galėtų būti sutaupyta apie 3,7 mln. Eur gyventojų, verslo ir valstybės lėšų, grynųjų pinigų ciklas bus tvaresnis ir efektyvesnis.

Pasak Lietuvos banko, sumažės:

• gyventojų prarandamos lėšos dėl pametamų 1 ir 2 euro centų monetų – ekspertiniu vertinimu, kasmet jie sutaupys apie 0,3 mln. Eur,
• verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, apie 2,9 mln. Eur kasmet. Valstybių, jau taikančių apvalinimą, patirtis rodo, kad verslo grynųjų pinigų administravimo sąnaudos sumažėjo 10–20 proc.,
• valstybės grynųjų pinigų gamybos ir administravimo (monetų tvarkymo) sąnaudos – daugiau kaip 0,5 mln. Eur kasmet,
• poveikis aplinkai – sumažės metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką,
• gyventojams ir verslui atsiskaityti grynaisiais pinigais bus patogiau ir greičiau.

Gyventojams, sukaupusiems 1 ir 2 euro centų monetų, Lietuvos bankas rekomenduoja:

• naudoti mokėjimams už prekes ir paslaugas, atsiskaitydami grynaisiais pinigais,
• atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus,
• iškeisti komercinių bankų skyriuose.