Simona (vardas pakeistas) į sostinę atsikraustė iš Šiaulių ir Vilniaus universiteto Saulėtekio bendrabutyje gyvena jau nuo pirmo studijų kurso. Šiuo metu vienu kambariu kambariu ji dalijasi su dar dvejomis merginomis.
„Kadangi viename kambaryje gyvename trise, į mėnesį bendrabutis man kainuoja 55 eurus, komunaliniai mokesčiai į šią sumą jau įskaičiuoti. Jei norėtum gyventi dviese – kaina kyla iki 65 eurų“, – bendrabučio kainomis dalinasi studentė.
Daugiausiai pinigų reikia maistui, kurį Simona dažniausiai gaminasi bendrabučio virtuvėje. Stengdamasi pirkti produktus, iš kurių pavyktų pasigaminti bent kelis patiekalus per savaitę, studentė per savaitę maistui išleidžia nuo 30 iki 50 eurų. Vakarui mieste – bare ar restorane – reikia atsidėti apie 30 eurų.
Tikslus biudžetas pramogoms
„Pramogoms atsidedu tam tikrą sumą, kad galėčiau apskaičiuoti, kiek išleidžiu. Dažniausiai skiriu 30 proc. savo pajamų per mėnesį“, – savo finansinius įpročius komentuoja Simona.
Sporto salės abonementas kainuoja 36 eurus į mėnesį, vokalo pamokos – 40 eurų už vieną užsiėmimą. Visoms pramogoms Simona per mėnesį išleidžia apie 100 ar 150 eurų. Ji taip pat pabrėžia, kad nors labai mėgsta eiti į įvairius koncertus, pastaruoju metu jie yra labai pabrangę – koncerto bilietą įsigyti už mažiau nei 30 ar 40 eurų sudėtinga.
Sudėjus visas išlaidų kategorijas, vidutiniškai per mėnesį Simona išleidžia apie 380 eurų.
Buto nuoma mieste
Iš Kėdainių į Vilnių studijuoti atvykusi Monika (vardas pakeistas) dabar ketvirtame kurse. Kartu su kambarioke ji nuomojasi butą viename iš Vilniaus mikrorajonų.
„Kiekviena už nuomą kas mėnesį mokame po 260 eurų, plius komunaliniai mokesčiai. Šie priklauso nuo sezono – vasarą mokame po maždaug 30 eurų, o žiemą būna kiek daugiau, po 60–70 eurų“, – mėnesio išlaidomis už būstą dalinasi Monika.
Ji pasakoja, kad butas yra dviejų kambarių su atskira virtuve ir vonia. Nors nėra labai naujas, bet labai tvarkingas, tad puikiai tinkamas studentiškam gyvenimui. Anot jos, šiek tiek sutaupyti padeda ir buto lokacija – iš jo viešuoju transportu patogu nuvykti tiek į universitetą, tiek į miesto centrą ar darbą.
Daugiausiai pinigų – pramogoms
Studentė teigia, kad daugiausiai pinigų šiuo metu išleidžia pramogoms, tačiau bando finansus planuotis daugiau.
„Pastebėjau, kad kai pakeičiau darbovietę ir atlyginimas pakilo, ir mano išlaidos išaugo. Pradėjau sau daugiau leisti – dažniau užsisakyti maisto pietums darbe, pavalgyti mieste ar rinktis „Bolt“ paslaugas vietoje viešojo transporto“, – pasakoja Monika.
Pasakodama apie išlaidas pramogoms Monika palygina save su savo kambarioke. Abi studentės uždirba labai panašiai, mokesčius už butą dalinasi lygiai. Nepaisant to, kiekvieno mėnesio gale Monikos kambariokei pinigų lieka daugiau – ji daugiau laiko praleidžia namuose, tad ir jos išlaidos pramogoms mažesnės.
Noras įsigyti savo būstą
Paklausta, kas labiausiai padeda taupyti, Monika įvardija norą įsigyti savo nuosavą būstą.
„Noriu susitaupyti pradiniam būsto įnašui. Pragyvenu iš savo pajamų, kurias gaunu darbe, tik mes su tėvais turim susitarimą, kad kol aš mokausi, jie man moka už nuomą. Kitąmet už būstą reikės mokėti pačiai, dėl to norėčiau iki to laiko nusipirkti savo butą“, – ateities planais dalinasi ketvirto kurso studentė.
Anot jos, tai kainuos panašiai, kiek nuoma gyvenant vienai, tad ji žiūri į šį sprendimą, kaip į investiciją į ateitį.
Visos Monikos išlaidos per mėnesį dažniausiai siekia nuo 700 iki 800 eurų.
Stipendija – maža finansinė pagalba
Butą mieste kartu su savo vaikinu nuomojasi ir Kamilė (vardas pakeistas).
Pagrindinės studentės pajamos – atlyginimas. Prie jų kiekvieną mėnesį prisideda ir universiteto stipendija, kuri dažniausiai siekia iki 100 eurų. Kamilė teigia, kad nors ši suma finansinę situaciją truputį palengvina ir papildomų pinigų turėti gera, palyginti su sostinėje išgyventi reikalingomis išlaidomis, stipendijos suma labiau simbolinė.
Dviejų nedidelių kambarių buto nuoma, automobilio stovėjimo vieta ir komunaliniai mokesčiai šiltaisiais metų mėnesiais kainuoja iki 520 eurų. Žiemos sezonu kaina didesnė 10–20 eurų. Nepaisant to, Kamilė pabrėžia, kad šį butą nuomojasi iš pažįstamų, todėl moka kiek pigiau – panašių butų kainos Vilniuje šiuo metu prasideda nuo 500 eurų be komunalinių mokesčių ar automobilio stovėjimo vietos.
„Kita labai didelė dalis, dažniausiai apie 300 eurų dviems žmonėms per mėnesį, yra maistui ir buitinėms prekėms“, – išlaidų pasiskirstymu dalinasi Kamilė.
Pramogaujant, daugiausiai išlaidų reikalauja maistas restoranuose, gėrimai. Šiems dalykams kas mėnesį Kamilė ir jos vaikinas kartu išleidžia apie 150–200 eurų.
Kamilė tikina, kad didžiausia motyvacija taupyti yra mintis, kad ateityje gali netekti pastovaus pajamų šaltinio. Taip pat skatina ir aiškaus tikslo turėjimas – noras įsigyti savo automobilį, nuvykti į kelionę ar sutaupyti pradiniam būsto įnašui.
Visoms išlaidoms padengti Kamilei per mėnesį prireikia apie 550 eurų.
O kaip sutaupyti?
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė „Delfi“ įvardija, kad finansinį stresą ir nerimą teigia jaučiantys net du trečdaliai jaunų žmonių.
„Savarankiško gyvenimo pradžia gali būti nenuspėjama, gali būti daug neaiškumo, kiek pinigų reikia. Kai kurios išlaidos, pavyzdžiui, maisto, gali nustebinti, nes anksčiau tiesiog nereikėdavo tuo rūpintis“, – finansinio streso priežastis vardija J. Bagdanavičiūtė.
Anot specialistės, pirmiausiai atvykus studijuoti ir gyventi į kitą miestą rekomenduojama susidaryti biudžetą, kuris padės kontroliuoti savo pajamas ir išlaidas taip, kad pinigų užtektų visam mėnesiui.
Taip pat svarbu apsvarstyti didžiausias išlaidų kategorijas ir alternatyvas, kaip jas sumažinti. Finansinio raštingumo srities vadovė išskiria penkias pagrindines kategorijas ir dalinasi būdais, kaip kiekvienoje iš jų sutaupyti.
Gyvenama vieta. Bene didžiausia pyrago riekė biudžete. Galima gyventi bendrabutyje, nuomotis butą ir gyventi vienam, o gal su kambariokais. Apsvarstyti visus variantus ir pasirinkti tą, kuris ne tik finansiškai, bet ir asmeniškai tiks geriausiai.
Transportas. Sostinėje studentams bene pats patogiausias ir pigiausias susisiekimo būdas – viešasis transportas. Geru oru galima jį išleisti į dviratį ar kelionę pėsčiomis. Automobilis pareikalaus daugiau išlaidų ne tik kurui, bet ir draudimui, parkavimui, techniniam aptarnavimui ir kt.
Maistas. Bene didžiausią nuostabą studentams kelianti biudžeto eilutė – maisto kaina per mėnesį. Planavimas padeda sutaupyti: apgalvokite, kokius patiekalus galėtumėte pasigaminti ir sudarykite pirkinių sąrašą prieš keliaudami į parduotuvę. Pietavimas kavinėse ar dažnas maisto užsisakymas į namus gali gerokai patuštinti sąskaitą.
Laisvalaikis ir pramogos. Pasinaudokite įvairiomis studentų nuolaidomis renginiuose, muziejuose ar kine.
Prekės ir paslaugos. Prieš perkant kažką naujo, apsvarstykite, ar to daikto jums tikrai reikia. Gal galima jį įsigyti pigiau naudotą, o gal galima pasiskolinti iš draugų. Pasidomėkite akcijomis ir įvairiais pasiūlymais, kad sutaupytumėte perkant daiktus, kurių jums tikrai reikia. Nepaisant to, nerekomenduojama įsigyti daikto vien dėl to, kad jam taikoma nuolaida.
Taip pat svarbu reguliariai atnaujinti ir peržiūrėti savo biudžetą. Kaip teigia J. Bagdanavičiūtė, po kelių mėnesių savarankiško gyvenimo bus aiškiau, kiek ir kam skiriate pinigų, kuriose vietose galite pataupyti, o gal atvirkščiai, kur galėtumėte sau leisti daugiau.
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė taip pat išskiria, kad nors studentiškas gyvenimas dažnai siejamas su pramogomis ir geru laiku, tačiau verta pagalvoti ir apie finansinio rezervo kaupimą. Pagal galimybes, reguliariai, kiekvieną mėnesį rekomenduojama atsidėti bent 10–20 proc. savo pajamų taupymui. Tokios santaupos padėtų finansiškai, jei įvyktų visiškai neplanuotų ir biudžete nenumatytų didesnių išlaidų.
Pirmakursių finansiniai įpročiai
Praėjusiais metais SEB bankas kalbino Vilniaus universiteto pirmakursius ir klausė, ar jie planuoja savo finansus. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė analizuodama apklausos rezultatus „Delfi“ akcentuoja, kad penktadalis studentų atsakė, deja, to nedarantys.
„Šiek tiek daugiau nei trečdalis žino esminius asmeninių finansų valdymo principus ir pasakė, kad dalį pinigų atsideda taupymui, o kas lieka leidžia be plano“, – rezultatus komentuoja S. Strockytė-Varnė.
Anot jos, jei pavyktų išlaikyti sukauptus pinigus ir jų neišleisti mėnesio pabaigoje, toks valdymo būdas nėra prastas, tačiau iš praktikos galima pasakyti, kad neturint konkretaus plano ir paskirties pinigams, dažnai jie išleidžiami ne ten, kur labiausiai reikia, tad nuolat tenka „pasiskolinti“ iš savo santaupų mėnesio gale.
Tik 14 procentų apklaustųjų pirmakursių sakė, kad vadovaujasi biudžeto valdymo taisyklėmis ir atsakingai skirsto savo pinigus, stebi išlaidas.