Deklaruoti mokesčius ir, jei reikia, sumokėti nepriemoką daugeliui jau tapusi įprasta kiekvieno pavasario procedūra. Tiesa, ne visi jos pareigingai laikosi, ypač antrosios dalies.
Kaip Delfi informavo VMI, rugpjūčio 1 d. 223,7 tūkst. gyventojų vis dar turėjo mokestines nepriemokas. Bendra šių nepriemokų suma sudarė 73,5 mln. eurų, o vidutinė skola VMI siekė 328 eurus. Į šiuos skaičius nepatenka gyventojai, skolingi baudas už eismo taisyklių ar kitus administracinius pažeidimus, taip pat – sumos, dėl kurių vyksta mokestiniai ginčai.
VMI duomenimis, 13 tūkst. skolingų gyventojų jau buvo sudarę mokestines paskolos sutartis ir sutarę, kaip paskaičiuoti mokesčiai bus sumokėti dalimis. Tokiu sutarčių bendra vertė siekia 27 mln. eurų.
„Pažymėtina, kad VMI visada informuoja gyventojus apie susidariusią mokesčių ir delspinigių skolą, mokėjimo terminą – pranešimai keliami į Mano VMI, apie gautą pranešimą klientai informuojami nurodytu elektroniniu paštu. Jei gyventojas nėra Mano VMI vartotojas – pranešimas siunčiamas klasikiniu paštu“, – nurodo VMI.
Pranešimai gyventojams siunčiami dėl visų skolų. Jos gali susidaryti dėl skirtingų priežasčių, tai yra ne tik deklaravus ir nesumokėjus tam tikro mokesčio, bet ir mokesčių administratoriui priskaičiavus mokesčių sumas patikrinimo metu ir jų nesumokėjus, laiku nesumokėjus paskirtų baudų ar paskaičiuotų delspinigių, taip pat institucijoms skyrus baudą už administracinį nusižengimą ir jos nesumokėjus.
Pasak inspekcijos, po gautų pranešimų per 14 dienų paprastai susimoka apie 28 proc. gyventojų, tačiau kitais atvejais neretai tenka griebtis priverstinio skolos išieškojimo.
„Visais atvejais, kai gyventojai nereaguoja į VMI pranešimus apie turimą skolą, jos nesumoka, nesikreipia ir nepasinaudoja skolos sumokėjimo išdėstymo galimybėmis sudarant MPS, VMI pradeda išieškojimo veiksmus – gyventojo skola nurašoma iš bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų“, – pažymi mokesčių inspekcija.
Tiesa, net ir priėmus sprendimą skolą nurašyti priverstinai, VMI gyventojui nenurašo visų sąskaitoje esančių lėšų, o palieka neišieškomą sumą (354 eurų). Nepavykus išieškoti iš sąskaitų ar kai gyventojas neturi sąskaitų, išieškojimas yra perduodamas antstoliui, dėl to gyventojai patiria papildomų išlaidų.
Skolininkus skaičiuoja ir „Sodra“
Tuo metu „Sodros“ skolininkų bazėje šiuo metu yra 174,7 tūkst. fizinių asmenų, kurių bendra skola siekia 84,66 mln. eurų. 10,4 tūkst. „Sodros“ skolininkų yra sudarę dėl mokėjimų atidėjimo ir susitarę dėl 18,4 mln. eurų sumokėjimo dalimis.
Skolos „Sodrai“ susidaro, kai žmogus nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka PSD ir VSD įmokų, susidaro skola. „Sodra“ gali išieškoti susidariusias skolas: teikti mokėjimo nurodymus, vėliau kreiptis į antstolius. Tuomet skolų išieškojimas vykdomas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.
„Niekada nenurašome pinigų nuo gyventojų sąskaitų be įspėjimo. Kiekvieną mėnesį pranešimus dėl įmokų skolų gauna ir pirmą kartą įsiskolinę asmenys, ir gyventojai, kurių skolos kaupiasi ilgiau. Vidutiniškai per mėnesį siunčiama 160 tūkst. priminimų – tai beveik du milijonai pranešimų per metus“, – skaičiuoja „Sodra“.
Institucija nurodo, kad mokėjimo nurodymai išieškoti įmokų skolas Lietuvoje yra teikiami per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS), kuri nurašo lėšas iš žmogaus sąskaitų, esančių Lietuvoje registruotose kredito, mokėjimo ar pinigų įstaigose (su lietuvišku IBAN). Jeigu nustatoma, kad asmuo, kuris turi įmokų skolą, yra išvykęs į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę narę, Šveicariją ar Jungtinę Karalystę, prašymas išieškoti įmokų skolą gali būti pateikiamas atitinkamos šalies kompetentingai įstaigai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
„Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui“, – pažymi „Sodra“.