Palangoje gyvenanti Alma praėjusios savaitės pabaigoje lankė vaikus Vilniuje ir Kaune, o iš Kauno su vyru nuskubėjo į Suvalkus, kur aplankė keturias parduotuves: „Biedronka“, „Piko“, „Lidl“ ir „Kaufland“.
„Šiaip iš Palangos specialiai nevažiuotume, tačiau lankėmės Vilniuje ir Kaune, tai prieš grįždami namo užsukome“, – pasakojo palangiškė.
Užklausta, kokių produktų kainos patraukė didžiausią dėmesį, Alma teigė, kad mėsos, ypač kalakutienos.
„Užėjau grįžusi į parduotuvę prie namų – baisu žiūrėti“, – nuoširdžiai savo įspūdžiais dalijosi moteris.
Palangiškė taip pat teigė pirkusi pieno produktų, padažų, dešrelių: visko, net maisto savo augintiniams. Moteris skaičiavo, kad praleidusi kelias valandas keturiose parduotuvėse iš viso išleido 280 eurų, tačiau, kiek galėjo sutaupyti, neskaičiavusi.
Daug atidžiau pirkimo Lenkijoje naudą yra susiskaičiavusi šiuo metu Kaune gyvenanti Gerda. Moteris pirmą kartą apsipirkti į Suvalkus nuvyko praėjusių metų rudenį ir nuo to laiko vis rečiau apsilanko maisto prekių parduotuvėse Lietuvoje.
„Išbandžiau apsipirkimą Lenkijoje, kai persikrausčiau į Kauną. Draugai kalbėjo, kad jau ilgus metus važinėja, bet aš ilgai delsiau, galvojau, ar tikrai čia reikia važiuoti. Bet vėliau nusprendžiau nuvažiuoti ir pasidaryti atrakciją. Pirmą kartą viską aprodė draugė, nurodė, ką geriau pirkti. Sugrįžusi susimąsčiau ir supratau, kad tikrai sutaupiau“, – kalbėjo moteris.
Dabar moteris kas mėnesį ar pusantro su drauge sėda į automobilį ir kartu važiuoja pirkti maisto produktų dviem šeimoms – savo ir draugės.
„Labai nemėgstu apsipirkinėti, tai išeina labai geras dalykas – kartą nuvažiuoji ir mėnesį beveik nebereikia eiti į parduotuvę. Tai sutaupai kokius aštuonis važiavimus į parduotuvę čia, Lietuvoje“, - svarstė pašnekovė.
Pasak Gerdos, Lenkijoje ji neperka pačių pigiausių produktų, nes rūpinasi maisto kokybe, bet šaldytuvą po kiekvieno apsipirkimo papildo kaip reikiant.
„Perku mėsą, kas labai apsimoka. Taip pat sūrį, pieną, konservų, sviesto, tuno, miltus, dešreles. Taip pat radau makaronus, kurie man labai skanūs, o Lietuvoje daug brangesni. Perkame ir kakavą, stalo vyną“, – vardijo moteris.
Paskutinį kartą apsilankiusi parduotuvėse „Kaufland“ ir „Lidl“ Suvalkuose šiuo metu Kaune gyvenanti dviejų vaikų mama atidžiai, centas į centą susiskaičiavo, kiek ji išleido Lenkijoje ir kiek būtų sumokėjusi už tokias pačias prekes Lietuvoje (lygino internetinės parduotuvės barbora.lt kainas): už visus pirkinius Lenkijoje moteris sumokėjo 170 eurų, tuo metu lietuviškomis kainomis šie pirkiniai jau būtų kainavę – 270 eurų.
„Žinoma, kuras buvo apie 10 eurų, bet tikrai nemažai galima sutaupyti“, – teigė ji.
Apsipirkimo Lenkijoje džiaugsmą pajutusi moteris teigia dabar esanti reta viešnia lietuviškuose prekybos centruose: čia ji teperka kiaušinius, duoną ir šviežias daržoves.
„O daugiau nieko neperku, kainų net nebežinau“, – prisipažino Gerda.
Pasak jos, kelionė iš Kauno, parduotuvėse praleistas laikas ir grįžimas namo jai užtrunka apie pusdienį: Lenkijoje moteris su taip pat produktus visai šeimai Lenkijoje perkančia drauge užsuka tik į dvi parduotuves ir kiekvienoje praleidžia po maždaug valandą.
Reiškinio nevadina masiniu
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad labiausiai apsipirkimo Lenkijoje efektą jaučia arčiausiai sienos esančių regionų (Kaunas, Marijampolė, Alytus) prekybininkai.
„Nors mūsų prekybos tinklai nenusileidžia Lenkijos prekybininkams prekių asortimento pasirinkimu, ir galbūt net lenkia juos aptarnavimo kokybe, konkuruoti kainomis yra sudėtinga dėl Lenkijoje galiojančių PVM lengvatų, svyruojančio zloto kurso įtakos bei pačios rinkos masto“, - komentavo pašnekovas.
Pasak jo, visi supranta, kad nesvarbu, kiek lietuvių vyktų į Lenkiją apsipirkti, bet kokia lenkų parduotuvėse išleista pinigų suma reiškia mūsų šalies parduotuvių ir, atitinkamai, valstybės biudžeto prarastas pajamas.
Vis dėlto L. Vilimas lietuvių apsipirkimų Lenkijoje negalėtų pavadinti masiniu reiškiniu.
„Yra sąlyginai nedidelė dalis pirkėjų, kurie sistemingai vyksta apsipirkti pas kaimyninės šalies prekybininkus.
Per krizę tokių pirkėjų srautas buvo daug didesnis. Augant žmonių pajamoms, mažėjant nedarbui, atitinkamai mažėja ir apsipirkimo Lenkijoje apimtys. Kai kurie lietuviai vyksta į Lenkiją nebūtinai tik sutaupyti, o dėl tam tikros atrakcijos, kasdienybės paįvairinimo“, - įsitikinęs prekybininkų atstovas.
Pasiteiravus, kaip prekybininkai galėtų pasistengti išlaikyti pirkėjus Lietuvoje, kad šie nevyktų į kaimyninę Lenkiją, L. Vilimas atsakė: „Tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Visi ieško jiems priimtiniausio pasiūlymo. Lietuvos prekybininkai ir toliau turi dėti visas pastangas geriausiai patenkinti daugumos pirkėjų lūkesčius dėl produktų pasirinkimo, kokybės ir kainos. Jei Lietuvos politikai nuspręstų sumažinti PVM bent mėsos ir pieno produktams, tai motyvuotų išvykstančius pirkėjus likti apsipirkti Lietuvoje, nes kainų skirtumas kainų pagrindiniams produktams nebūtų toks didelis“.