„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius su sukčiais susidūrę gyventojai ir įmonės neteko beveik 800 tūkst. eurų. Tai – du kartus didesnė suma nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vis dėlto, 2,5 karto didėjo bei nuostolius aplenkė banko laiku sustabdytų mokėjimų bei klientams išsaugotų sumų dydis. Pirmąjį šių metų ketvirtį išsaugota daugiau kaip 850 tūkst. eurų“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak Ž. Augonės, sėkmę išsaugant sukčių bandomą išvilioti finansinį turtą lemia tiek tobulėjančios banko sistemos, kurios leidžia vis greičiau pastebėti netipinę klientų elgseną, tiek ir pačių gyventojų sąmoningumas. Supratę, kad galimai pateko į sukčių pinkles, jie dažniau ir greičiau yra linkę apie tai pranešti.
Didžiausi nuostoliai – iš netikros meilės
Per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius buvo pradėta daugiau kaip 1,2 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų. Beveik pusę jų – 607 – sudaro sukčiavimo SMS žinutėmis atvejai. Antroje vietoje – sukčiavimas pasitelkiant išankstinius mokėjimus (229), trečioje – fiktyvūs investavimo pasiūlymai (181).
Vis dėlto, didžiausius nuostolius gyventojai patyrė užkibę ant vadinamojo romantinio sukčiavimo kabliuko – tokiu būdu jie jau neteko daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
„Nors su sukčių SMS žinutėmis, skambučiais, el. laiškais ar netikrais investavimo pasiūlymais gyventojai susiduria gerokai dažniau, romantinio sukčiavimo nuostoliai – vieni didžiausių. Pagrindinė to priežastis – ilgalaikis bendravimas su auka, sugebant ją įtikinti, kad užmegzti santykiai yra nuoširdūs“, – komentuoja Ž. Augonė.
Pasak saugumo ekspertės, paprastai į šiuos sukčių spąstus patekę žmonės ne vieną kartą perveda pinigus savo netikriems mylimiesiems. Net ir banko darbuotojams pastebėjus įtartiną klientų elgseną, imant stabdyti pervedimus, šie nesileidžia banko specialistų, o kai kuriais atvejais – ir policijos atkalbinami, ieško būdų juos apeiti.
Svarbiausios saugumo pamokos
Anot Ž. Augonės, siekiant užsitikrinti savo pačių finansinį saugumą ir išvengti nuostolių, būtina prisiminti kelias su atpažįstamomis sukčiavimo schemomis susijusias taisykles.
„Pirmiausia, niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos. Bankai nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją. Taip pat nevalia suvesti asmeninių duomenų į SMS žinute, el. paštu ar bendravimo programėlėje gautas nuorodas. Tai gali būti virusas arba bandymas išvilioti jautrius duomenis“, – pabrėžia Ž. Augonė.
Pasak Ž. Augonės, sulaukus įtartino skambučio ar žinutės, jei kyla nerimas, protingiausia būtų patiems susisiekti su banku oficialiais kontaktais ir pasiteirauti apie situaciją.
„Nemaža dalis nukenčia ir nuo sukčiavimo pasitelkiant išankstinius mokėjimus. Tai tokios situacijos, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą. Taigi, perkant interneto parduotuvėse, patartina rinktis tik gerai žinomas ir saugias, vengti siūlančių su realybe prasilenkiančias nuolaidas.
Na, o perkant iš privačių asmenų, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, reikėtų būti atidiems ir informacijos apie prekes parduodantį žmogų paieškoti internete. Verta prisiminti, kad net ir sudarius sandorį – asmeninių detalių susijusių su mokėjimo priemonėmis atskleisti negalima“, – pažymi Ž. Augonė.
Beje, anot Ž. Augonės, ta pati taisyklė galioja ir internetinėms romantinėms pažintims. Užsimezgus tokiai nuotolinei draugystei, asmens profilio informaciją reikėtų palyginti su randama internete, ir tiesiog privalu būti itin budriems, jei pokalbis pasisuka apie pinigus. Gyvai niekuomet nesutikto asmens prašymas paskolinti pinigų ar finansiškai padėti – pirmas pavojaus signalas, kad galime turėti reikalų su sukčiais, kaip beje, ir tariamų dovanų ar bilietų siuntimas su kokiais nors trukdžiais.