Apklausos duomenimis, šią vasarą užsienyje atostogavo 15 proc. apklaustųjų. Poilsines keliones prie jūros rinkosi 6 proc. gyventojų. Skaičiuojama, jog daugiau tokių yra 30–39 m. amžiaus grupėje (15 proc.), dalis – tarp specialistų su aukštuoju išsilavinimu (17 proc.), aukštesnes pajamas (601 euras ir daugiau šeimos nariui) gaunančių asmenų grupėje (18 proc.) ir tarp vilniečių (11 proc.).
Užsienyje pažintines keliones planavo 6 proc. apklaustųjų. Dalis jų – jaunimas (15 proc.) ir specialistai su aukštuoju išsilavinimu (15 proc.), kita – aukštesnių pajamų grupėje (22 proc.) ir nedidelė dalis vilniečių (12 proc.).
Pietų kurortų rudenėjantis oras ir kainos traukia lietuvius
Visgi didžioji dauguma gyventojų (80 proc.) teigė neketinantys vasarą atostogauti užsienyje, jie teigė tokią kelionę planavę atidėti rudeniui. Anot Turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, kelionės rudenį dėl žemesnių kainų ir atslūgusių karščių tampa dideliu privalumu keliaujantiems be mokyklinio amžiaus vaikų ir senjorams.
„Atostogų piko sezonas jau baigėsi, tad pietų Europos šalyse krenta kainos ir traukiasi karščiai. Rudens saulę itin mėgsta keliaujančios šeimos su ikimokyklinio amžiaus vaikais, senjorai ir tie, kam prioritetas yra žema kaina. Rugsėjį vis dar lepina tiek viduržemio salos, tiek žemyniniai kurortai“, – teigia turizmo ekspertė.
Anot Ž. Gavelienės, ruduo – palankiausias laikas mėgstantiems pažintines keliones. Todėl itin populiarios „Skrisk ir važiuok“ kelionių programos, kai skrendama į Europos didmiestį ir toliau po regioną keliaujama automobiliu.
„Arčiausiai esančios populiarios kryptys: Portugalija, Ispanija, Italija ir Graikija. Rudenį dėl palankesnių kainų ir švelnaus klimato mėgstamos kruizinės kelionės po Viduržemio jūrą. Iš tolimųjų krypčių keliautojai dažniausiai renkasi JAV, Australiją ir Azijos šalis“, – komentuoja Turizmo rūmų prezidentė.
Atostogoms skiria nuo 500 eurų
Kelionių organizatoriai skelbia, kad rugsėjo–spalio mėnesiais savaitė Ispanijoje vienam asmeniui už skrydį bei apgyvendinimą keturių žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakarienėmis gali kainuoti apie 400 eurų. Italijoje – apie 300 eurų, o Graikijoje kelionės pasiūlymų galima rasti ir iki 200 eurų asmeniui.
Gyventojų apklausos duomenimis, iki 300 eurų savo biudžeto atostogoms užsienyje skiria tik 4 proc. apklaustųjų. Perpus daugiau gyventojų (8 proc.) ilsėdamiesi gali sau leisti išleisti 500 eurų ir daugiau.
Tuo tarpu vartojimo paskolų bendrovės „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė sako, kad poilsiui Lietuvoje gyventojai dažniausiai leidžia santaupas, o kelionei į užsienį nevengia ir pasiskolinti.
„Poilsį Lietuvoje, pavyzdžiui, prie jūros ar kituose šalies kurortuose, žmonės dažniau renkasi savaitgaliais. Poilsiaujant kelias dienas gyventojams dažniausiai užtenka turimų santaupų ar tiesiog einamojo mėnesio atlyginimo. Kur kas daugiau pinigų žmonės išleidžia užsienyje. Pastebime, kad ilgesnėms atostogoms lietuviai nevengia ir pasiskolinti“, – pastebi J. Ambrasienė.
Lietuvai trūksta turizmo infrastruktūros
Ž. Gavelienė sako, jog rudens kelionės į užsienį dažnai tampa alternatyva Lietuvos pajūrio kurortams. Anot jos, kol šalyje nėra plačios, tinkamos bei įperkamos turizmo infrastruktūros, visi Viduržemio ir Juodosios jūros kurortai sulaukia didesnio turistų srauto iš Lietuvos.
„Negalime didžiuotis viešbučių tinklais, kurie siūlo „viskas įskaičiuota“ paslaugas ar aktyvių pramogų platų pasirinkimą. Todėl lietuviai yra linkę vasarą pratęsti Graikijoje, Turkijoje ar Ispanijoje, kur vasarišku oru galima lepintis iki lapkričio pradžios“, – teigia kelionių ekspertė.
Ž. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo kainoms didžiausią įtaką turi paklausa ir konkurencija. Pajūrio kurortuose paklausa mažėja prasidėjus mokslo metams ir krentant oro temperatūrai. Kitus šalies kurortus lietuviai lanko savaitgaliais.
„Ieškantiems gerų kainų atostogoms Lietuvos kurortuose rekomenduoju rinktis savaitės vidurį, nes apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms tuomet taikomos patrauklios nuolaidos“, – pataria turizmo ekspertė.