Vienas „Facebook“ vartotojas neseniai klausė, ką daryti turint 10 tūkst. eurų grynaisiais, sukauptais taupius ir pardavus kai kuriuos daiktus. Komentaruose kai kurie žmonės aiškino, jog tam, kad nereikėtų aiškintis su banku, gali po truputį įnešti pinigus, kiti siūlė tiesiog nieko nenusiiminėti nuo savo einamosios sąskaitos ir leisti pinigus grynaisiais norint išvengti mokesčių ir papildomų klausimų iš banko.
Bankai ne visada supranta paaiškinimus
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė aiškino, jog apskritai teisės aktai nedraudžia gyventojui į savo banko sąskaitą įsinešti pinigų, nesvarbu, kokio dydžio suma tai būtų – nors ir 100 tūkst. eurų tai būtų.
„Tiesiog bankas gali paprašyti pagrįsti, iš kur tie pinigai gauti ir tiek. Jeigu jie gauti legaliai, išsigryninus iš savo kortelės, tai viskas tvarkoj. Gal turi iš seno sutaupęs grynųjų, kai, pavyzdžiui, buvo galima net ir algą gauti grynaisiais. Tai paaiškinimas labai paprastas.
Bet vėl priklausys nuo banko, kiek jam tiks tas paaiškinimas. Nes verslas irgi susiduria su situacijomis, kai bankui bando paaiškinti ir gaunamų lėšų kilmę, ir operacijų turinį, bet bankas nesupranta“, – dėstė D. Čibirienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad nuo savo grynųjų įnešimo mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tikrai nereikės. Tačiau teks susimokėti bankui komisinį mokestį, nes pasinaudojai jo paslauga – įnešei grynuosius pinigus į banko sąskaitą.
„Kiekvienas bankas gali nustatyti savo tarifą. Vieni nustato, kiti ne, kai kurie nustato didesnį tarifą smulkesnėms kupiūroms ir pan. Viskas priklauso nuo banko kainodaros, kaip norės, taip ir nustatys.
O VMI mokesčiai nuo įneštų pinigų nemokami. Čia tik komisinis mokestis bankui. Kai kas supranta klaidingai – įnešiau pinigus į banką, bankas kažką nuo manęs nuskaitė, tai sumokėjau mokesčius nuo tų pinigų. Tai čia ne apie tai“, – paaiškino D. Čibirienė.
Stebi, kokios operacijos būdingos klientui
Pasak „SEB“ banko atstovės žiniasklaidai Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės, norėdami suprasti kliento veiklą, piniginių operacijų pobūdį ir prognozuoti galimą finansinę elgseną ateityje, kaip to reikalauja teisės aktai, banke klientų prašoma užpildyti anketą apie jų veiklą, pajamų šaltinius, klientai taip pat nurodo ir planuojamas apyvartas sąskaitose bei grynaisiais pinigais.
Ji tikino, kad ši informacija leidžia suprasti, kokios finansinės operacijos yra būdingos klientui, o kurios gali būti identifikuotos kaip neįprastos.
„Jei nutiktų taip, kad vykdant dalykinių santykių stebėseną būtų identifikuotos neįprastos grynųjų ar negrynųjų pinigų operacijos, galime užduoti papildomus klausimus, paprašyti kliento atnaujinti jo anketos duomenis, esant poreikiui – paprašyti papildomų dokumentų.
Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname visą turimą informaciją apie klientą, todėl konkreti suma, nuo kurios bus prašoma paaiškinimo, nėra nustatyta ir priklauso nuo visų susijusių aplinkybių visumos.
Privatūs klientai įmokėti grynuosius pinigus iki 10 tūkst. eurų per mėnesį į banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele, naudojantis SEB bankomatais, gali nemokamai“, – paaiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Aušrinė Mincienė, „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė, antrino, jog grynųjų pinigų įnešimo atžvilgiu vykdomi visi teisės aktai, laikomasi jų numatytų taisyklių, taip pat atsižvelgiama į savo priimtinos rizikos vertinimo kriterijus.
„Su grynaisiais pinigais banko skyriuose nedirbame, todėl mūsų klientai gali įnešti pinigus į sąskaitą per bankomatus be privalomo paaiškinimo. Nors šiuo metu nėra konkrečių ribojimų dėl grynųjų pinigų įnešimo, tačiau banko specialistai turi teisę papildomai kiekvieno kliento pasiteirauti apie lėšų kilmę nepriklausomai nuo sumos, jei tam tikri kliento veiksmai sukeltų abejonių dėl atitikimo pinigų plovimo prevencijos reikalavimams.
Visuomet rekomenduojame bendradarbiauti su banku ir pateikti prašomus dokumentus, siekiant užtikrinti sklandų paslaugų teikimą ir galimybę laisvai disponuoti savo lėšomis“, – įvardijo A. Mincienė.
Jos teigimu, mokestis bankui už pinigų įnešimą priklauso nuo kelių veiksnių, kaip įnešamų pinigų per mėnesį suma, turima mokėjimo kortelė, paslaugų planas ir t. t. Priklausomai nuo šių veiksnių gali ir nebūti jokio mokesčio arba jis gali siekti iki 2 proc. nuo įnešamos sumos.
Kokių dokumentų gali paprašyti kredito įstaiga?
Lietuvos bankų asociacija (LBA) raštu pateiktame komentare „Delfi“ atkreipė dėmesį, kad gyventojai asmeninėmis lėšomis disponuoja laisva valia, todėl nėra apribojimų, kiek grynųjų pinigų galima įnešti į savo sąskaitą.
Kredito įstaigos Lietuvoje ir visoje Europoje privalo laikytis valstybių, kuriose veikia įstatymų ir Pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos procedūrų. Taip valstybės siekia užtikrinti, kad ekonomikoje būtų disponuojama teisėtai įgytomis lėšomis, būtų užkirstas kelias nusikalstamai veiklai. Tad gyventojai neturėtų baimintis dėl jokių operacijų grynaisiais pinigais ar elektroniniais mokėjimais, kai disponuojamos lėšos įgytos ir naudojamos teisėtai, pabrėžė LBA.
Kredito įstaigos, laikydamosis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tarptautinių sankcijų reikalavimų, gali gyventojų ar įmonių paprašyti pateikti papildomus dokumentus siekiant nustatyti lėšų kilmę.
Pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
LBA išvardijo dokumentus, kurių kredito įstaiga gali paprašyti siekiant nustatyti lėšų kilmę:
jeigu lėšų kilmė yra darbo užmokesčio santaupos, jas gali patvirtinti kitos finansų įstaigos sąskaitos išrašas, pažymos iš darbdavio arba VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų / turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis;
jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra dovana, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio dovanojimo sutartis;
jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš individualios veiklos, ją gali patvirtinti VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą.
