„Iš klientų pasakojimų matome, kad sukčių taktika keičiasi. Jie nebeskambina iš eilės kiekvienu telefono numeriu, dabar stengiasi atsirinkti aukas. Matome, kad jomis dažniausiai tampa moterys, kurios paprastai turi smulkųjį verslą.
Tai gali būti bendrijos pirmininkė, asociacijos vadovė. Tokią informaciją galima labai paprastai susirinkti internete“, – DELFI sakė A. Šapola.
Nusikaltėliai taip pat toliau sėkmingai naudoja vadinamuosius verslo susirašinėjimo perėmimo ir suklastotų įmonės vadovo nurodymų sukčiavimo būdus.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad Lietuvos įmonės vis dažniau tampa kibernetinių ir finansinių sukčių taikiniais.
Skambina iš kalėjimų
Kitaip nei kitų sukčiavimo būdų vykdytojai, telefoniniai sukčiai veikia iš Lietuvos.
„Dalis jų yra iš įkalinimo įstaigų. Jie skambina žmonėms, apsimeta policijos pareigūnais ir bando išgauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.
Šiemet matome, kad jie nestovi vietoje, tobulina savo schemas. Praėjusiais metais turėjome 34 nukentėjusius klientus, jų nuostolis buvo beveik 139 tūkst. eurų. Šiemet jau turime 32 nukentėjusius klientus, o jų nuostolis jau per 200 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Šapola.
Pašnekovas pridūrė, kad daugėja atvejų, kai pinigai pervedami ne iš asmeninės, bet iš įmonės, bendrijos ar asociacijos sąskaitų.
„Tada tos lėšos būna gerokai didesnės, todėl jau viršija praėjusių metų nuostolį“, – pažymėjo jis.
Apgauna per skelbimą
S. Abraškevičius dėstė, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo pagal tą patį scenarijų nukentėjusių gyventojų.
„Žmogus susidomi skelbimu apie kokią nors didesnės vertės prekę, kreipiasi į tariamą pardavėją ir net nepasidomėjęs jo patikimumu sutinka pervesti prašomą avansą už prekės pristatymą.
Tik nesulaukus prekės, paaiškėja, kad tai – apgavystė. Daugeliu atveju sukčiai jau būna išsigryninę gautus pinigus ir nukentėjusiajam galimybių juos susigrąžinti beveik nėra“, – sakė jis.
„Swedbank“ atstovas pažymėjo, kad pirmasis signalas, jog už siūlomos prekės gali slypėti apgaulė – nurodyta stebėtinai žema kaina.
Kai už daiktą prašoma, pavyzdžiui, kone perpus mažiau nei reali jo vertė rinkoje, tokį pasiūlymą reiktų vertinti ypač kritiškai. Dažniausiai apgavikai skelbimus platina per socialinius tinklus, jų galima aptikti ir internetinėse skelbimų svetainėse, elektroninėse parduotuvėse. Todėl prieš įsigyjant daiktą internetu patariama pasidomėti pardavėjo patikimumu ir ar jis iš tiesų egzistuoja“, – sakė S. Abraškevičius.
Įmones apgaudinėja taip pat
Nuo sukčių neapsaugotos ir įvairaus dydžio įmonės. A. Šapola pasakojo, kad seni ir patikrinti sukčių būdai toliau sėkmingai veikia.
„Vis tiek į banką reguliariai kreipiasi nukentėję klientai, jie pasakoja tokias pat istorijas. Įmonėse pasitaiko verslo susirašinėjimo perėmimų. Jau keleri metai tai pasitaiko vis dažniau ir šio sukčiavimo schema išties labai paprasta“, – sakė SEB atstovas.
Jis paaiškino: „Įmonė Lietuvoje, turinti partnerių užsienyje, derina kažkokias sutartis, perka prekes ar paslaugas. Sukčiai įsiterpia čia, Lietuvoje, arba užsienyje, pas verslo partnerį. Jie stebi susirašinėjimą, laukia patogaus momento, kai sutarties derinimas eina į pabaigą, tariamasi dėl sumos, kitų sąlygų.
Klientas gauna elektroniniu paštu laišką, kuriame prašoma, kad pavedimas būtų atliekamas į naują partnerio banko sąskaitą.
Nurodomos vienokios ar kitokios svarbios priežastys, kodėl to reikia. Viskas padaroma pakankamai įtikinamai. Kiek matėme tokių susirašinėjimų, pasakojama visa istorija, prikabinti visi laiškai nuo pat pradžių.
Viskas atrodo gana natūraliai ir logiškai. Žmogui tikrai gali nesukelti įtarimų. Pats pašto adresas dažniausiai yra labai panašus į įmonės, kurios paštas užvaldytas. Gali skirtis viena raidė, pavyzdžiui, vietoje „i“ bus „l“, arba pridedamas koks nors papildomas simbolis.
Tačiau visa susirašinėjimo grandinė atrodo nenutrūkusi. Jei patikima, pavedimas padaromas ir pinigai nukeliauja į sukčių sąskaitą.“
A. Šapola sakė, kad 2016 metais į SEB kreipėsi 16 įmonių, kurios dėl tokio sukčiavimo būdo neteko beveik 250 tūkst. eurų. Šiais metais tokių atvejų bankas turi jau 10, o nuostolis – beveik 190 tūkst. eurų.
Apsimeta vadovu
Dar vienas paplitęs būdas – kai sukčiai suklastoja elektroninio pašto laiškus, kurie atrodo kaip iš įmonės vadovo.
„Sukčiai sužino vadovo vardą – įmonės juk to neslepia. Tada vadovas „Vardenis Pavardenis“ finansininkei „Vardenytei Pavardenytei“ parašo, kad reikia skubiai atlikti pavedimą.
Nurodoma banko sąskaita, kiti privalomi rekvizitai ir suma. Smulkiose įmonėse apskaita daroma paprasčiau, kitaip nei didelėse, kur niekas nesiuntinėja tokių laiškų“, – sakė jis.
Pasak SEB atstovo, 2016 metais bankas turėjo penkis tokius atvejus. Tačiau bandymų buvo gerokai daugiau, bet kiti finansininkai susiprato, kad čia yra mėginimas apgauti.
„Tų penkių įmonių nuostolis buvo 54 tūkst. eurų. Paprastai prašoma pervesti 9–10 tūkst. eurų į sąskaitą užsienyje. Šiemet situacija panaši, irgi penkios įmonės nukentėjo ir neteko 48 tūkst. eurų“, – pridūrė A. Šapola.
Išviliojo 100 mln. dolerių
Tiek A. Šapola, tiek S. Abraškevičius savo komentaruose paminėjo neseniai plačiai nuskambėjusį sukčiavimo atvejį, kai įtariamasis apsimetėlis Evaldas Rimašauskas iš dviejų JAV kompanijų išviliojo 100 mln. dolerių.
„Pastarąjį atvejį JAV, kai aferistas pasinaudojo suklastotais bendrovės partnerių elektroniniais adresais, galima priskirti pasaulinei sukčiavimo „klasikai“. Didesnio atgarsio mūsų šalyje šis įvykis sulaukė pirmiausia todėl, kad įtariamasis yra lietuvis, be to, jis nusitaikė į itin stambų laimikį. Šioje istorijoje stebina tai, kad ant sukčių kabliuko užkibo ne rinkos naujokės, o pažangios technologijų milžinės“, – dėstė „Swedbank“ atstovas.
Jo teigimu, būtent netikėtumo faktorius leidžia sukčiams sėkmingai įgyvendinti savo apgaulės schemas. Jiems pavyksta išvilioti pinigus dėl to, kad aukos užklumpamos netikėtai ir nusitaikoma į labiausiai pažeidžiamas organizacijų grandis.
S. Abraškevičius DELFI sakė, kad Lietuvoje šiuo metu dažniausiai nukenčia vidutinio dydžio ir didelės įmonės, turinčios nuo keliasdešimt iki kelių šimtų darbuotojų. Pinigams išvilioti sukčiai dažniausiai renkasi vieną iš dviejų scenarijų. Jie arba įsibrauna į įmonės elektroninį susirašinėjimą su partneriais, arba imituoja partnerio ar vadovo skambutį.
„Norint išvengti realių finansinių nuostolių, būtina didinti įmonių atsparumą, užtikrinti vidinę drausmę ir kontrolę. Be to, svarbu drauge su darbuotojais aptarti populiariausius apgavikų taikomus scenarijus“, – patarė jis.
A. Šapola sakė, kad nors sukčiavimas nuolat keičiasi, įgauna naujų formų, tačiau nusikaltėlių taikinyje vis tiek būna žmogus.
„Ar dirbtų įmonėje, ar tiesiog yra gyventojas – žmogus išlieka silpniausia grandimi. Dėl to tos schemos yra efektyvios, į jas net nereikia daug investuoti žinių ar technologijų prasme. Jei apgauni žmogų, gali gauti prieigą prie banko sąskaitos, o tada pavedimai į sąskaitas pereina labai greitai.
Jei pinigai iškeliauja, bankas gali padėti, bet dažniausiai tik tokiais atvejais, kai žmogus pakankamai greitai susivokia, kad buvo apgautas.
Reikia skambinti į banką, informuoti apie apgaulės schemos aplinkybes. Tada kai kuriais atvejais dar pavyksta sustabdyti pavedimą arba bent jau laiku išsiųsti atšaukimą, net jei pinigai buvo įskaityti į gavėjo sąskaitą“, – sakė jis.
Tačiau jei praėjo daug laiko, diena, dvi ar savaitgalis, tikėtina, kad pinigų susigrąžinti nepavyks.