Remiantis centro duomenimis, liepos – rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma sudarė apie 154 tūkst. eurų. Tuo tarpu, lyginant su šių metų antruoju, trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose sėkmingai sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc.: nuo 1,7 mln. eurų iki 2,65 mln. eurų,

Dominuojantys sukčiavimo būdai – tie patys, sumenko telefoninis sukčiavimas


Anot Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose fiksuoti 2768 sukčiavimo incidentai – mažiau nei balandžio – birželio mėn., kai jų buvo 2951. Visgi lyginant trečiojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kai fiksuoti 2326 atvejai, matoma jog sukčiavimo intensyvumas išlieka aukštas, svyruojantis tarp 2 – 3 tūkst. atvejų per ketvirtį.

Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas” (phishing – angl.), kuomet išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant gyventojams suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes. Trečiąjį ketvirtį šis sukčių taikomas metodas sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų. Praėjusiais metais liepos – rugsėjo mėnesiais finansų įstaigos fiksavo 1,2 tūkst. „fišingo” atvejų, šių metų antrąjį ketvirtį – 1,6 tūkst.

Lyginant su praėjusiais metais, šių metų antrą ketvirtį dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas liepos – rugsėjo laikotarpiu ūgtelėjo nuo 440 iki 488 atvejų per ketvirtį.

Pastebima, jog per metus ženkliai sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų, kuomet skambinantieji apsimeta valstybės institucijų, bankų darbuotojais, mėgina užmegzti kontaktą manipuliuodami jautriomis detalėmis ir taip priversti pasidalyti asmenine finansine arba prisijungimo informacija. Praėjusių metų liepą – rugsėjį tokių incidentų fiksuota 178, šiemet – 28. Atitinkamai susitraukė ir sukčių išviliota suma – nuo 402 tūkst. iki 119 tūkst. eurų.

73 proc. sukčių išduoda nelietuviškas numeris


Šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog potencialius finansinių sukčių kėslus 73 proc. apklaustųjų išduoda nelietuviškas skambinančiojo telefono numeris. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.

Maždaug du trečdaliai apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją