Pagrindinė naujovė ta, kad įrašą apie darbuotojo socialinio draudimo pabaigą į registrą galės įrašyti teritorinis „Sodros“ skyrius. Nuo tos dienos gyventojas neteks teisės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Draudimas bus naikinamas tiems darbuotojams, apie kuriuos mažiausiai 3 mėnesius darbdavys neteiks duomenų. Tiesa, numatytos tam tikros papildomos sąlygos.
Prieš panaikindama darbuotojo draustumą, „Sodra“ turės bent du kartus pareikalauti darbdavio pateikti atitinkamus duomenis. Be to, pats darbuotojas turės būti iš anksto informuotas, kad jo darbdavys neteikia duomenų apie jo draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Tokiu atveju draudimas bus nutrauktas, jei gavęs šią informaciją darbuotojas nesikreips į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo santykių pabaigos kai neįmanoma nustatyti darbdavio vietos (Darbo kodekso 124 str. 1 d. 4 p.).
Kaip DELFI informavo „Sodros” Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis, tokios naujovės tikslas – sutvarkyti registro duomenis, kad jame neliktų įrašų apie realiai nedirbančius apdraustuosius ir taip užtikrinti, kad kitų mokesčių mokėtojų sąskaita nebūtų piktnaudžiaujama valstybės finansuojamomis sveikatos paslaugomis.
„Tai labai svarbu pateikiant informaciją Valstybinei ligonių kasai – neturi būti perduodami duomenys apie asmenis, kurie nėra privalomai draudžiami sveikatos draudimu.
Draudėjai, neteikiantys informacijos apie apdraustuosius, yra sena problema. Pavyzdžiui: didelė dalis tokių subjektų yra kitų šalių piliečių įsteigtos įmonės, kurių vadovai ar savininkai išvykę iš Lietuvos ir įmonės realiai veiklos nebevykdo.
Tokių įmonių darbuotojai nėra atleisti, nors realiai nedirba, todėl neturi būti laikomi apdraustaisiais. Taip pat dalis apdraustųjų gali būti emigravę iš Lietuvos, tačiau dėl darbdavių aplaidumo nėra pateikti pranešimai apie jų atleidimą, todėl informacija apie juos vis dar yra „Sodros“ registre“, – komentavo specialistas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 3 tūkst. apdraustųjų, apie kuriuos darbdaviai tris mėnesius ir ilgiau neteikia jokios informacijos.
DELFI primena, kad „Sodra“ nuo kitų metų pradžios imsis priemonių išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas iš tų asmenų, kurie jį turi susimokėti patys, bet to nedaro.
„Skolininkai turėtų suskubti susimokėti, nes vėliau pinigai gali būti išieškomi priverstine tvarka. Tačiau neturime tikslo surinkti įmokas iš žmonių, kurie Lietuvoje nesinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl gyvenančius ir dirbančius užsienyje, prašome kuo skubiau susitvarkyti išvykimo deklaracijas.
Jos „Sodrai“ bus pagrindas panaikinti įsiskolinimą ir nebeskaičiuoti PSD įmokų iki asmuo grįš į Lietuvą ir tai deklaruos“, – gegužę komentavo „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
PSD neapsidraudę gyventojai negali naudotis valstybės finansuojamomis gydymo paslaugomis, be to jiems kaupiasi įsiskolinimas, kuris vėliau bus išieškomas iš jų sąskaitų. Dėl įmokų nemokėjimo nutrauktas draustumas bus atstatytas tik tokiu atveju, jei bus padengta visa iki einamojo mėnesio susidariusi skola.
Kai asmuo įsiskolinęs, jo mokamos įmokos pirmiausia nukreipiamos įsiskolinimui padengti, taigi, jei esate skolingas, pvz. už 2 mėnesius, tai pervedus įmoką už 1 (einamąjį) mėnesį sveikatos priežiūros paslaugomis negalėsite naudotis, nes įmoka bus užskaityta kaip skolos padengimas, priminė „Sodra“.
Valstybinė ligonių kasa tuomet informavo, kad Draudžiamųjų PSD registro duomenimis, 2016 m. gegužės 1 d. iš viso buvo apie 247 tūkst. nedraustų asmenų.
Nuo liepos 1 d. Vyriausybė padidino minimalią mėnesinę algą iki 380 Eur, dėl to nuo jos skaičiuojamos 9 proc. PSD įmokos dabar yra mažiausiai 34,2 Eur per mėnesį.