Centrinio banko ekonomistų Karolio Bielskio ir Andriaus Čigino paskelbtas darbas remiasi 2017 metų gruodį – 2018 metų gegužę vykdyto finansų ir vartojimo tyrimo, kuriame apklausti 1664 Lietuvos namų ūkiai, duomenimis. Toks tyrimas šalyje vykdytas pirmą kartą.
Jo rezultatai parodė, jog namų nuosavybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje (93,2 proc.). Dėl to fiksuojama ir nedidelė turto nelygybė (0,589 Gini koeficientas). Tuo metu euro zonos šalių turto Gini koeficientas sudaro 0,695, o didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto, kai Europos vidurkis yra beveik trigubai didesnis ir siekia 229,2 tūkst. eurų. Lietuvių turto mediana (per aibės vidurį esanti reikšmė) yra 46 tūkst. eurų.
Skirtumai stebina, bet tik iš pirmo žvilgsnio
Diskusijai skirtame K. Bielskio ir A. Čigino moksliniame darbe pateikiamos lentelės su skirtingoms namų ūkių grupėms tenkančiais turto ir metinių pajamų vidurkiais bei medianomis.
Paaiškinama, kad vertinant turtą, atsižvelgiama į namų ūkio turimą nekilnojamąjį ir finansinį turtą, valdomą verslą, transporto priemones ir kitas vertybes. Iš jo atimami įvairūs įsipareigojimai (pavyzdžiui, būsto paskolos). Tyrime nevertinami pensijų fonduose sukaupti pinigai.
Surinkti duomenys rodo, kad 20 proc. mažiausias pajamas gaunančiųjų namų ūkių turi sukaupę vidutiniškai 62,8 tūkst. eurų turto. Pagal pajamų dydį 20–40 proc. grupei priskiriami asmenys vidutiniškai turi 57,9 tūkst. eurų, 40–60 proc. – 83,1 tūkst. eurų, 60–80 proc. – 95 tūkst. eurų, 80–90 proc. – 102,1 tūkst. eurų, o viršutinis 10 proc. – 145,3 tūkst. eurų.
Mažiausiai turto sukaupęs penktadalis gyventojų vidutiniškai turi 8,5 tūkst. eurų. Antram penktadaliui tenka po 28,9 tūkst. eurų, trečiam – 46,5 tūkst. eurų, ketvirtam – 75,1 tūkst. eurų. 80–90 proc. grupė turi vidutiniškai 122,1 tūkst. eurų, o dešimtadalis turtingiausiųjų valdo po 404,4 tūkst. eurų.
Vertinant pagal namų nuosavybę, daugiausiai turto turi namų savininkai, nekilnojamąjį turtą (NT) įsigiję su paskola (vidutiniškai 94,8 tūkst. eurų). Be paskolos NT valdantys savininkai vidutiniškai turi 88,3 tūkst. eurų turto, o gyvenantys nuomojame būste turi sukaupę 18,8 tūkst. eurų.
Sukaupto turto grafikas pagal amžiaus grupes primena apverstą raidę „U“. 16–34 metų asmenų namų ūkiai vidutiniškai turi 65,3 tūkst. eurų, 35–44 metų – 92,6 tūkst. eurų, 45–54 metų – 104,4 tūkst. eurų, 55–64 metų – 94 tūkst. eurų, 65–74 metų – 87,9 tūkst. eurų, o 75 metų ir vyresni – 49,3 tūkst. eurų.
Tokį pasiskirstymą tyrimo autoriai aiškina tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės gyvena Sovietų Sąjungos laikų butuose, o mažos pensijos nesudaro galimybių turto sukaupti daugiau.
Tyrimas dar parodė, kad nuomininkų sukaupto turto mediana siekia vos 800 eurų. Tai reiškia, kad pusė jų per visą gyvenimą yra sukaupę mažiau nei 800 eurų.
Ž. Maurico vertinimu, tai gali būti susiję su tuo, kad jie yra labai jauni. Kita vertus, galbūt apklaustieji taip pat nebuvo linkę būti visiškai atviri.
„Drįsčiau teigti, kad ne visas turtas yra sąžiningai pripažįstamas. Galbūt banko sąskaitoje laikomi arba grynieji pinigai nėra traktuojami kaip turtas. Galbūt ne viskas patenka į statistiką. Tačiau nenustebčiau, jei tas skaičius būtų tik kelis kartus didesnis (pavyzdžiui, 1,6 tūkst. eurų)“, – „Delfi“ sakė jis.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas taip pat apibendrino, kad šie namų ūkiai gyvena „nuo algos iki algos“.
„Toks gyvenimas gali sukelti daugiau streso. Auksinė taisyklė tokia, kad turi turėti santaupų, kurių pakaktų pusei metų. Kadangi asmuo neturi savo NT, čia turėtų įeiti ir nuoma už būstą. Tai pusės metų nuoma plius už maistą, plius kitos elementarios išlaidos – tikrai daugiau nei 800 eurų susidarytų“, – sakė jis.
Kai kurie teigia, kad pajamų negauna
Tyrime taip pat pateikti duomenys apie metines namų ūkių pajamas. Apatiniai 20 proc. gauna vidutiniškai po 600 eurų per metus, antras penktadalis – 4,1 tūkst. eurų, trečias – 7,2 tūkst. eurų, ketvirtas – 12,4 tūkst. eurų. Dviem daugiausiai pajamų gaunančioms grupėms tenka atitinkamai 20 tūkst. eurų ir 40,3 tūkst. eurų per metus.
Pagal sukaupto turto grupes grafikas kur kas tolygesnis. Apatiniai 20 proc. gauna vidutiniškai 8,2 tūkst. eurų per metus, 20–40 proc. grupė – 8 tūkst. eurų, 40–60 proc. – 9,6 tūkst. eurų, 60–80 proc. – 12,7 tūkst. eurų, 80–90 proc. – 13,4 tūkst. eurų, 90–100 proc. – 17,6 tūkst. eurų.
Namų savininkai Lietuvoje gauna vidutiniškai po 9,7 tūkst. eurų per metus, savininkai su paskola –20,6 tūkst. eurų, o nuomininkai – 9 tūkst. eurų.
Jauniausia amžiaus grupė per metus gauna vidutiniškai po 13,1 tūkst. eurų, 35–44 metų amžiaus asmenys – 14,6 tūkst. eurų, 45–54 metų – 13,1 tūkst. eurų, 55–64 metų – 9,9 tūkst. eurų, 65–74 metų – 7 tūkst. eurų, o 75 metų ir vyresni – 4,9 tūkst. eurų.
Įdomu tai, kad mažiausias pajamas gaunančiųjų metinių pajamų mediana tyrime nurodoma kaip 0 eurų. Tai reiškia, kad pusė jų teigia negaunantys jokių pajamų.
Ž. Mauricas sakė, kad taip tiesiog negali būti. „Yra įvairios pašalpos, išmokos. Ypač mažai tikėtina, žinoma, čia apklausa, tai reikėtų atitinkamai ir vertinti“, – įspėjo jis. Greičiausiai šie asmenys gauna „neoficialių“ pajamų, todėl apklausoje jų neįvardija.
Nelygybė formuojasi
Ž. Mauricas sakė, kad Lietuva pasižymi aukšta pajamų nelygybe, kai turto nelygybė dar yra maža. Tačiau ilgainiui situacija gali pasikeisti.
„Turto nelygybė dabar tik formuojasi“, – sakė Ž. Mauricas. Ekonomistas sakė, kad tai yra svarbus signalas politikams.
„Kai kalbame apie pajamų nelygybės mažinimą, dažnai sakoma, kad apmokestinsime tik turtingus asmenis, o tada didinsime perskirstymą. Tačiau nebūtinai gaunantys didesnes pajamas yra turtingi.
Be to, kadangi yra didelis šešėlis, gali būti taip, kad bus apmokestintos tik oficialios pajamos. Tuo metu neoficialios pajamos liks neapmokestintos.
Todėl, pavyzdžiui, kalbant apie NT mokestį, jis turėtų būti visuotinis, nes pasiskirstymas yra nedidelis“, – komentavo pašnekovas.
Lietuvos namų ūkiai iš kitų ES šalių išsiskiria ir tuo, kad turi ypač mažai finansinio turto (neturi akcijų, obligacijų ir pan.), tai parodo ir žemą gyventojų finansinio raštingumo lygį.
„Turto atsilikimas yra 2,7 karto, pajamų – 3,9 karto (dabar jau mažesnis, nes čia 2017 metų duomenys), o finansinio turto atsilikimas – net 10 kartų“, – pastebėjo Ž. Mauricas.