Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai (70 proc.). Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.
Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, išlieka panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.
Lietuvos banko duomenimis, 1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro 58 proc. visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį tik vieną kartą.
Pastebima, kad smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje.