Jokių telefonų ir kompiuterių
Kasmet vaikų vasaros poilsio stovyklas aplanko vis daugiau vaikų, – rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Štai 2017-aisiais stovyklose laiką leido 47,9 tūkst. vaikų, o 2018-aisiais šis skaičius pasiekė beveik 50 tūkst.
„Zigzag Travel“ pardavimų vadovė Lina Juzakėnienė DELFI aiškino, kad šiemet pirmieji pardavimai į vaikų vasaros poilsio stovyklas prasidėjo kaip niekada anksti – dar žiemą, o šiuo metu į kai kurias stovyklas visos vietos jau užpildytos.
„Tėveliai bilietus į stovyklas pradėjo pirkti labai anksti, dar vasarį“, – sakė ji ir pasakojo, kad šiemet populiariausios yra karinės tematikos, poilsio prie jūros bei užsienio kalbų stovyklos.
Kad tėveliai nesnaudžia pritarė ir visosstovyklos.lt direktorė Eugenija Nikolajenko. Pasak jos, vietos stovyklų grupėse taip pat aktyviai pildosi.
„Populiariausios stovyklos, kur nėra jokių telefonų, kompiuterių.
Tėvai nori, kad vaikai pabūtų gamtoje, pailsėtų nuo technologijų“, – kalbėjo E.Nikolajenko.
Kaina kilo
Tiesa, kalbant apie stovyklų kainas, L. Juzakėnienė neslėpė, kad jos nuo pernai kiek keitėsi.
„Jeigu kalbėtume apie klasikinę stovyklą su nakvyne, kuri trunka 7 dienas, jų kainų vidurkis yra apie 200 Eur. Yra truputį pigesnių, yra brangesnių, bet viskas priklauso nuo vietovės.
Jeigu vaikai gyvena palapinėse, tai vienokia kaina, o jei kaimo sodyboje, kaina kita“, – teigė ji ir pabrėžė, kad, bendrai kalbant, kainos pokyčių šiemet tikrai matyti.
Pasak L.Juzakėnienės, stovyklų kainos kai kur kilo apie 10–15 proc., tačiau buvo ir tokių, kur kaina didėjo simboliškai, vos 5–10 Eur.
E. Nikolajenko teigimu, didžiausią įtaką kainų kaitai galėjo padaryti brangusios maitinimo paslaugos.
„Tarkime, jei dienos stovykla kainuodavo 79 Eur, tai dabar kainuoja 85 Eur ir panašiai“, – pavyzdį pateikė ji ir pasakojo, kad yra ir labai prabangių stovyklų, kur vaikai užsiima kartingais, nardymu, oro balionais.
„Bet tokios stovyklos nėra labai populiarios. Jas tėvai perka retai“, – pasakojo moteris ir aiškino, kad, apibendrinus, tėvai pinigų vaikų atostogoms netaupo ir negaili.
Pakloja ir 750 Eur
Brigita Vazgytė – neeilinių vasaros stovyklų organizatorė. Ji Lietuvoje organizuoja kartingų bei oro balionų stovyklas.
„Stovyklos nėra pigios, bet jos yra labia įdomios. Mes ne tik kad kartingais važinėjame 2–3 val. per dieną, bet vykstame į ekskursijas, išbandome sporto pramogas, tarkime, vandenlentes, baidares, vandens dviračius“, – apie stovyklas ir įvairiausias veiklas jose pasakojo organizatorė.
Už tokias neeilines stovyklas, trunkančias 7–8 dienas, tėveliai negaili ir 750 Eur, o norinčiųjų sąrašas, kaip pasakojo B.Vazgytė, užsipildo greitai.
„Dažniausiai pas mus į stovyklas atvyksta užsieniečiai arba emigravusių lietuvių vaikai. Turėjome vaiką lietuvį iš Margaritos salos, taip pat lietuvį berniuką iš Honkongo“, – pasakojo ji ir sakė, kad lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, tokias pramogas savo vaikams gali leisti labai retai.
Lietuvą atranda ir emigrantų vaikai
E. Nikolajenko pasakojo pastebėjusi ir dar vieną tendenciją – į Lietuvą atostogų vis dažniau atvyksta ir emigrantų vaikai.
„Dar jaučiamas emigrantų vaikų bumas. Tėvai skambina iš užsienio, klausia, ar galėtų atvežti vaiką į Lietuvą, čia pastovyklauti.
Jie nori, kad vaikas pabūtų Lietuvoje. Turėjome net tokią situaciją, kad vaikas nekalba lietuviškai, kalba tik tėvai, ir jie klausė ar yra vadovas, mokantis anglų kalbą“, – pasakojo visosstovyklos.lt direktorė.
Jos teigimu, skambučių iš užsienio jau buvo sulaukta ir šiemet. Dažniausiai, anot jos, tėveliai skambina iš Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės.
„Kaip anksčiau veždavo pas močiutę pabūti, taip dabar tėvai nori, kad vaikai pabūtų čia“, – sakė ji.
Gali stovyklauti ir nemokamai
Metai iš metų dalis vaikų vasaros edukacinių programų, įprastai, yra remiamos Europos Sąjungos (ES), valstybės ir savivaldybių lėšomis, tad ne išimtis laukia ir šiemet.
Kaip DELFI tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Alma Vijeikytė, iš viso vaikų edukacinėms pogramoms 2019-aisiais bus skiriama apie 1 mln. Eur.
„Štai ES lėšomis bus finansuojamos stacionarios stovyklos. Švietimo mainų paramos fondo administruojamam projektui TAPK 2 (arba šios vasaros stovyklų daliniam finansavimui) yra numatyta skirti 304 167 Eur.
Pernai tokiose stovyklose stovyklavo apie 5,7 tūkst. vaikų“, – aišikino specialistė.
Jos teigimu, TAPK 2 projekto stacionarios stovyklos yra finansuojamos iš dalies – dengiama 30 proc. stovyklos kainos, likusią dalį sumoka tėvai, o socialiai remiamų šeimų vaikams ir vaikams, turintiems negalią, projekto lėšomis kompensuojama 95 proc. stovyklos kainos.
„Jokių ypatingų reikalavimų nėra. Tėvams, norintiems gauti 95 proc. finansavimą, reikia kreiptis tiesiogiai į stovyklos organizatorius ir pateikti atitinkamas pažymas“, – sake A. Vijeikytė ir teigė, kad daugiau informacijos tėveliai gali ieškoti adresu www.tapk.lt.