Norint numalšinti alkį Vilniaus centre, reikia tik pasirinkti: savo paslaugas siūlo daugybė kavinių, greitojo maisto užkandinių ir restoranų. Kasdien pietaujant mieste, per mėnesį gerokai patuštėja piniginė, todėl domiuosi, kur pavalgyti pigiausia. Šauni kavinė ar vyninė – netinka. Renkuosi sovietmetį menančias valgyklas ir teiraujuosi dienos pietų. Ir kuo pigiau.
Maitinimo įstaigų interjerui didelio dėmesio neskyriau. Tik paminėsiu, kad aptrinti, bet švarūs valgyklų suolai ir stalai netgi malonesni už kai kurių populiarių kavinių išsėdėtus ir purvinus minkštasuolius.
Kavinė „Sodžius“ Gedimino pr.28
Pirmoji valgykla, kurioje lankausi, įsikūrusi Lietuvos Kooperatyvų sąjungos pastato vidiniame kieme. Užrašas patikslina, jog tai kavinė „Sodžius“. Tačiau interjeras ir su niekuo nesupainiojamas pervirto maisto kvapas viduje nepalieka abejonių – tai valgykla.
Nustembu – užimti beveik visi stalai, o eilė vinguriuoja iki pat įėjimo. „Sodžiuje“ susigundau barščiais ir „Aukštaičių“ kepsniu. Užsisakau po pusę porcijos. Jeigu maistas pasirodytų neskanus, nesinori vėjais paleisti ir 5,75 lito, kuriuos sumokėjau. Pilna porcija kainuotų apie 12 litų – ne taip jau ir pigu.
Taigi barščiai tikrai skanūs. Dauguma, kaip ir aš, juos „kabliuoja“ su malonumu. Tuo tarpu įsimintino, bet ne paties geriausio skonio „Aukštaičių“ kepsnys, pasirodo, yra paprasčiausias maltinis. O maltinių valgyklose vengiu – permalto ir iškepto patiekalo kilmė nėra aiški. Į „Sodžių“ ateičiau dar kartą, tačiau maltinio nevalgyčiau.
Pietauti nesidrovi ir valdininkai
Priešais virtinius „kirtusi“ Laura taip pat pripažino, jog į valgyklą su kolegomis užsuka dažnai. „Čia labai skanios sriubos. Valgyklą galiu rekomenduoti ir žmonėms su jautriais skrandžiais. Nėra tekę bloguoti pavalgius, kaip nutinka nuo populiarių kavinių maisto. Pasitikiu šia valgykla. Tiesa, patiekalai čia pabrango“, – sakė Laura.
Bufetininkę ponią Ireną valgyklos lankytoja apibūdino kaip „aukštos kultūros“ moterį.
O ponia Irena vos spėja suktis – valgykla pilna, patiekalai graibstomi. Vidurdienį jau nebėra 7,3 lito kainuojančių balandėlių, parduodama paskutinė lėkštė šaltibarščių, kurie čia kainuoja 3,5 lito. Beje, stiklinė mineralinio vandens čia kainuoja 0,40 lito, kava – 1,5 lito, arbata – 60 centų.
„Pas mus pietauja visų aplinkinių organizacijų darbuotojai. Pietauti nesivaržo ir aukštas pareigas užimantys valdininkai. Sulaukiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojų, ateina Žemės Ūkio, Aplinkos apsaugos, Ūkio ministerijų valdininkai, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai, ELTOS žurnalistai“, – mielai pasakojo Irena.
Anot valgykloje šeimininkaujančios moters, stebėtis nereikėtų: „Maistas pas mus kaip namuose. Jeigu reikia į patiekalą įdėti grietinės, dedame tiek, kiek jos reikia, jeigu sviesto – dedame sviesto, o ne ko nors kitko“.
Ūkio ministerija, Gedimino pr. 38
Kiti nebrangūs pietūs laukė Ūkio ministerijoje esančioje valgykloje. Tiesa, į ministerijos pastatą galima įeiti tik su leidimais, arba „gražiai paprašius“ apsaugos. Paprašiau. Įleido. Ten valgiau „Žemaičių“ blynus. Gražiai apskrudę, neprisiurbę ne pirmos jaunystės aliejaus, su grietinės ir sviesto padažu, o ne velniai žino kokiais nuovirais.
Tiesa, kompoto stiklinė prigrūsta obuolių ir uogų, skanaus skysčio ten – mažiausiai. Už „Žemaičius“ sumokėjau 5,4 lito, už kompotą – litą. Šaltibarščiai čia, kaip ir „Sodžiuje“ kainuoja 3,5 lito, o lietuviškas karbonadas – 8 litus. „Žemaičių“ blynų tikrai ateičiau dar kartą.
„Bistrolita“ – kavinė su vaizdu į Lukiškių kalėjimą
Kita kavinė – valgykla, kuri vilioja nebrangiomis kainomis, įsikūrusi prie Lukiškių kalėjimo – tardymo izoliatoriaus. Kavinė turi staliukus lauke, todėl lankytojams atsiveria Lukiškių bokštų vaizdas.
Užsisakau siūlomus dienos pietus už 8,49 lito. Jų sudėtis: valgyklose populiarūs barščiai, kiaulienos „Zrazas“ ir stiklinė vyšnių kompoto pavadinimu „Gaiva“.
Virėjos į lėkštę įkrečia bulvių košės ir minėtąjį „Zrazą“. Salotas, iš siūlomų dviejų, reikia pasirinkti ir įsidėti pačiam. Kadangi „Bistrolitoje“ esu pirmąkart, įsidedu abiejų. Rodos apsivogiau, bet ką padarysi – morkų ir ropių (o, atrodė, obuolių) mišinys neskanus, paprasti salotų lapai su pomidorais daug geresnis variantas.
Apibendrinus: kotletas skanesnis nei galima pamanyti į jį pažvelgus, po lėkštę profesionalo ranka pasklaidyta košė irgi valgoma. Vyšnių kompotas labai skanus, Ūkio ministerijai su savo kompotu tik slėptis iš gėdos.
Visgi į „Bistrolitą“ vargu, ar grįšiu. Prie įėjimo laša kondicionierius. Norint pietauti lauke, reikia nežiopsoti ir tikėtis, kad neprilašės į lėkštę. Išeinant lašantis skystis pataikė tiesiai į veidą – ne pasaulio pabaiga, bet nemalonu.
„Bistrolita“ tądien siūlė ir „Verslo“ pietus už 11,49 lito, – didesnę porciją barščių arba čili sriubą ir kiaulienos guliašą su grybais.
„Bistrolitos“ šaltibarščiai kainuoja 4,99 lito, mažesnė porcija – 3,99 lito. Jeigu norite ir bulvių, šaltibarščiai atitinkamai kainuos 5,79 lito, ir 4,59 lito. Cepelinai su mėsa kainuoja 5,99, įdaryta paprika 6,5, kiaulienos kotletas 6,4, o karbonadas 9,39 lito.
„Sultiniai“ Jogailos g. 10
Ši kavinė įsikūrusi pačiame centre, netoli Gedimino prospekto. Užėjus į vidų, pasitinka karštis, sultinių ir keptų bandelių kvapas. Nors kavinės pavadinimas daugiskaita siūlo sultinių, čia galima rasti tik vieną 1,8 lito kainuojantį vištienos sultinį. Nusprendžiu valgyti tarkuotų bulvių cepelinus už 7,90 lito.
Valgyti čia galima dviem būdais: jeigu yra vietų – sėdint prie staliuko, jeigu klientų daug – stovint. Cepelinai – visiškai pusėtini. Padažo skonis visai neprimena spirgučių, o primena nežinia iš kur atsiradusį grybų skonį. Tačiau net ir padažas neužmuša mėsos įdaro skonio. Suvalgau tik bulves, o išalkusi, pasijuntu tik kitos dienos rytą.
Šaltibarščiai čia – 4,5 lito. Bandelė su grybais ar varške kainuoja po 2,10, su mėsa ar kumpiu – po 2,3, su obuolių, kopūstų ar ryžių ir grybų įdaru – po 1,5 lito.
Kavinė „Albina“ – tikras valgyklų perlas
Po nesėkmės „Sultiniuose“, žygiuoju į Slucko gatvėje esančią „Albiną“. Ją rasti sunkoka, kavinė įsikūrusi antrame pastato aukšte, o iškaba – kukli.
Kavinė šviesi, plačiai atvertais langais, todėl viduje pakankamai vėsu. Pietaujančių žmonių net tiršta. Tai iš karto nuteikia viltingai – ir ne be reikalo. Už šaltibarščius ir vieną žemaičių blyną sumoku 7,5 lito. Prie kasos mikliai sukasi jauna bufetininkė, kuri nepanaši į tipišką valgyklos „bufetavą“ ir kuriai šiepiasi pavalgyti atėję studentai.
Šaltibarščiai – ne tokie tiršti kaip namuose, bet geri. „Žemaičių“ blynas daug skanesnis nei Ūkio ministerijoje. Nuvilia bulvių košė, kuri skani, tačiau pilna nesutrintų bulvių gabalų. Akivaizdu, kad kavinės senbuviai tai žino: užsisakydami kepsnius dauguma atsisakė bulvių košės ir prašė dvigubos salotų porcijos.
O porcijos čia nemažos: virtuvėje plušanti ponia Albina negaili ir į lėkštes krečia su kaupu. Ponios Albinos burokėlių sriuba kainuoja 2 litus, kiaulienos ir vištienos kepsniai, kotletas „Astra“, cepelinai su mėsa – po 9 litus, „Žemaičių“ blynai ar daržovių troškinys su vištiena – 7 litus, šaltibarščiai – 3,5 lito.
„Pas mus valgo aplinkinių įstaigų darbuotojai. Ateina Valstybės duomenų apsaugos, Generalinės prokuratūros darbuotojai. Jie dažnai užsimena, kad rasti gerą vietą pavalgyti sunku. Jaunimas dažniau traukia į picerijas, čia užeina nebent cepelinų. Gal jiems gėda? Juk čia valgyklos tipo kavinukė“, – svarstė valgyklos bufetininkė Loreta.
Valgykla dirba tik pietų metu. Albinos gamintas maistas – greitai parduodamas. Pirmą valandą kai kurių patiekalų jau nebėra. Vienareikšmiai – ponios Albinos valgiai kol kas skaniausi ir atitinkantys kainą.
Antras kartas „Sultiniuose“
Į „Sultinius“ einu dar kartą. Na, būtina paragauti to vienintelio sultinio su bandelėmis.
Bandelių su kumpiu nebebuvo, todėl su vištienos sultiniu suvalgiau vieną bandelę su mėsa ir vieną su grybais. Sumokėjau 6,2 lito. Iš didžiulio „samovaro“ prileistas sultinys burnoje paliko ilgai išliekantį paskonį. Bandelė su mėsa buvo skanesnė už bandelę su grybais. Gal man „Sultiniuose“ nesiseka, tačiau pastarosios skonį, kartu su sultinio, jaučiau iki vėlaus vakaro. Įvertinti sunku: bandelę su mėsa dar pirkčiau, bet tik tiek.
„Lietuviški patiekalai“ Kalvarijų g. 8
Ši valgykla, esanti netoli Žaliojo tilto, seniai traukė akį. Skelbimai apie nebrangius lietuviškus valgius užrašyti net anglų kalba. Vidurdienį užsukus į šią maitinimo įstaigą pasidaro nejauku. Atrodo, esu vienintelė klientė. Kertėje pasislėpusi bufetininkė neslepia džiaugsmo: „Ko norėsite, ponia?“ O aš noriu lietuviško patiekalo, todėl užsisakau „prieš minutę iškeptų“ vėdarų už 7 litus.
Vėdarai – neypatingi, truputį karstelėję. Vėliau pavalgyti ateina dar du darbininkai, tačiau užmetę akį į mano lėkštėje susirangiusius vėdarus išeina lauk.
Vėliau pasirodžiusi bufetininkė skundėsi, jog lankytojų penktadienio popietę labai mažai. Anot jos, kitomis savaitės dienomis jų kur kas daugiau – net vasaros metu lietuviai mėgsta valgyti tradicinius patiekalus. „Žemaičių“ blynai čia – 8 litai, paprasti bulviniai – 6,5 lito. Karbonadas kainuoja 8 litus, o cepelinai – devynis. Barščiai – 3 litai, šaltibarščiai 4,5 lito.
Gal jūs taip pat lankėtės šiose ar kitose valgyklose? Žinote kur šauniau ir skaniau? Pasidalinkite savo įspūdžiais su DELFI skaitytojais!