„Kompensuodami tam tikras išlaidas už šildymą mes nepaskatinsime žmonių prisiimti įsipareigojimus atsinaujinti šildymo sistemas, modernizuoti būstus“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ketvirtadienį BNS sakė valstybės kontrolierius.
„Tam tikras prieštaravimas šioje vietoje tikrai yra“, – pridūrė M. Macijauskas.
Pasak kontrolieriaus, Vyriausybės plane daugeliu atveju numatytos tik didėjančios išlaidos, kurios nėra padengtos struktūrinėmis pajamomis, dėl to augs ir biudžeto deficitas, ir infliacija.
„Priemonės, kurias Vyriausybė planuoja taikyti, nebūtinai padės stabilizuoti infliaciją, nes jos nėra padengtos struktūrinėmis pajamomis, o dėl to augs ir biudžeto deficitas, ir ta pati infliacija“, – teigė valstybės kontrolierius.
„Norėtųsi, kad į tai pažiūrėtume ne tik iš politinės, bet ir iš pragmatinės pusės, iš fiskalinių taisyklių pusės, kad priimtume galbūt skaudžius, bet teisingus sprendimus“, – pabrėžė M. Macijauskas.
Siekiant sušvelninti energetikos, maisto ir kitų kainų augimą, Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Visoms šioms priemonėms, įskaitant dujų ir elektros kainų augimo amortizavimą gyventojams, numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės kontrolierius sakė, kad lygindamas šį naują dešiniųjų Vyriausybės antiinfliacinį planą jis mato analogijų, su jo manymu, ne visai sėkminga valstiečių ir žaliųjų Vyriausybės parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
„Jeigu lyginti Lietuvos finansinę paramą privačiam sektoriui, kuo skyrėmės nuo euro zonos šalių – tai 80 proc. mūsų valstybės paramos Covid-19 atveju buvo skirta išmokoms ir tik 20 proc. kaip tam tikra investicija ar finansinės garantijos – tuo metu euro zonos šalyse šitas santykis buvo atvirkščias“, – BNS sakė M. Macijauskas.
„Visų pirma turėtų būti žiūrima į valstybės paramos taiklumą, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – akcentavo valstybės kontrolierius.
Prezidentūros teigimu, karas Ukrainoje taip pat parodė būtinybę Lietuvoje įgyvendinti struktūrines reformas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonių planą.
Prezidento patarėjos Irena Segalovičienės teigimu, yra rizikų, kad Lietuva RRF lėšų gali nesugebėti tinkamai ir laiku panaudoti.
„Yra laiko ir pasiektų rezultatų rizikos ir jas reikia labai stipriai valdyti, nes labai daug tikimasi iš šių lėšų panaudojimo – tai yra mūsų įsipareigojimas prieš žmones ir prieš Europos Sąjungą“ – BNS sakė I. Segalovičienė.
Pagal RRF planą Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų. Tikėtina, kad apie 800 mln. eurų europinių lėšų bus skirta energetinės nepriklausomybės didinimui, o visas šių priemonių paketas iš antiinfliacinio plano vertinamas daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020-ųjų gegužę pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), kuri suteikia galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, bet ir paspartinti šalių narių ūkių struktūrinę transformaciją.