Abiturientė Dominyka Danutė mokslų dar nebaigė, bet jau dairėsi darbo, o ji rasti, sako, nėra lengva.
„Dažniausiai prašo patirties, kaip ir eiliniame darbe, amžiaus. Dažniausiai visi verslininkai, įmonės nori pilnamečių“, – sako moksleivė.
Per vasaros atostogas moksleiviai dažniausiai darbinasi pas ūkininkus, pavyzdžiui, skinti kaip tik šiuo metu sirpstančių braškių, o miestuose darbinasi padavėjais. Šiuo metu darbo per Užimtumo tarnybą ieško apie 600 moksleivių, o darbo vietų jiems registruota tik 200. Pasiūlymų – trečdaliu mažiau nei pernai.
„Darbus moksleiviams ir studentams dažniausiai siūlydavo tie sektoriai, kurie yra labiausiai nukentėję nuo krizės ir ekstremalios situacijos, t. y. paslaugų sektorius. Daug pasiūlymų būdavo pardavėjams, padavėjams, salės darbuotojams“, – vardija Užimtumo tarnybos atstovė Audronė Butkienė.
Maža to, moksleivių darbo vietas gali užimti per krizę be darbo likę suaugusieji. Paklausta, kiek realu nepilnamečiui rasti darbo, Užimtumo tarnybos atstovė nedaugžodžiavo.
„Galimybė visada išlieka, bet, aišku, sudėtingiau, nei ankstesniais metais įsidarbinti tokiems asmenims“, – sako ji.
Braškių augintojas Domantas Kopūstas sako, kad žmonės siūlosi skinti braškes jo ūkyje net turguje, kur pardavinėja uogas. Suaugusiuosius Domantas įdarbina mieliau nei moksleivius.
„Vaikai truputį prasčiau skina, tai sakykime, kitą dieną mes jų nebenorėsime. Dažniausiai gerus pasiliekame. Dažniausiai jie ateina pavalgyti, uogomis pasimėto, žaidžia braškyne“, – pasakoja braškių augintojas.
Jis po poros savaičių žada samdyti braškių skynėjų, kai pats nebespės skinti uogų.
O štai kavinių ir restoranų savininkai darbuotojų ieško kaip tik šiuo metu.
„Mes moksleivius priimtume, bet yra tam tikri apribojimai dėl higienos. Jie negali dirbti su chemija, labai daug pertraukų reikia daryti, taip pat negali dirbti su alkoholiu“, – sako Gediminas Balnis, „Amber food“ vadovas.
Ne tik dirbti kavinėje, bet ir kitiems nesunkiems darbams atlikti, reikia raštiško tėvų sutikimo ir pažymos iš medikų, kad pilnametis gali dirbti konkretų darbą.
„Mes galime suplauti indus, padavėjas gali ką nors atnešti. Ko gero, tai nebūtų kažkoks poveikis sveikatai ir pan. Bet jeigu norėsime, kad nepilnametis dirbtų lentpjūvėje, kas yra susiję su pavojingais darbais, natūralu, kad tokio darbo dirbti jaunas asmuo negali“, – komentuoja Šarūnas Orlavičius, Darbo inspekcijos atstovas.
Lietuvoje vaikai gali dirbti nuo 14 metų, tačiau jiems taikoma daugiau apribojimų nei sulaukusiems 16-os. Pavyzdžiui, iki 16 metų galima dirbti tik 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę. Nuo 16-os gali dirbti ū val. per dieną ir 40 val. per savaitę.
14-mečiam negalima dirbti nuo 20 val. iki 6 val. 16-mečiai gali dirbti ilgiau – iki 22 val.