Didieji sunkumai pasirodys po karantino
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Utenos skyriaus pirmininkas Vaidas Lankauskas Delfi pasakoja, kad po pirmos pandemijos bangos ir pirmo karantino Utenos mieste atsirado itin daug tuščių patalpų, o situacija po šio karantino esą priklausys nuo to, kiek šio karantino priemonės truks. Visgi jo vertinimu, šiuo metu verslo situacija Utenoje yra blogesnė nei per pirmąjį karantiną.
„Prekyba uždaryta nuo gruodžio vidurio, bet paslaugų verslai, pavyzdžiui, sporto klubai, uždaryti seniai. Situacija – labai sudėtinga. Jie neatsigavo po praeito karantino ir nesukaupė jokių finansinių rezervų. Ką reiškia sporto klubui vasarą? Tai ne pats geriausias ir pelningiausias laikotarpis, kai jie buvo atidaryti. Tai dabar jie vėl uždaryti nuo lapkričio mėn. Turbūt jie bus uždaryti ilgiausiai, situacija bus tikrai labai liūdna, ypač regionams“, – pažymi V. Lankauskas.
Smulkiojo verslo atstovas neabejoja, kad šiemet bus daugiau įmonių bankrotų: „Stambesnės įmonės toliau veikia, bankrotų nebuvo. Kas liečia individualią veiklą, situacija – labai sudėtinga. Kai visi verslai išeis iš karantino, pamatysime tikrąjį vaizdą – kiek bus uždarytų verslų. Jeigu verslas planuoja plėstis, jis tikrai išliks, bet bankrotų, verslų užsidarymo taip pat bus.“
Utenos Verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova teigia pastebinti, kad pernai išsiregistravo mažiau įmonių nei ankstesniais metais. Centro duomenimis, šiuo metu Utenoje veikia apie 700 verslo subjektų (UAB, AB, MB ir individualios įmonės). Pernai Utenos atsidarė 74 naujos įmonės, išsiregistravo – 17. 2019 m. dvigubai daugiau – 34 – įmonių nutraukė savo veiklą
„Viena vertus, tai gali būti valstybės paramos įtaka, nes įmonės pajuto pagalbą ir neskubėjo išsiregistruoti. Kita vertus, bankroto iškėlimo procesas tapo sudėtingesnis, užsitęsė. Matyti tikslų bankrotų skaičiaus dėl pandemijos įtakos kol kas negalime, nes bankroto procesas – ilgas, užtrunka kartais ir metus“, – komentuoja I. Šeršniova.
Pašnekovė pažymi, kad pernai Utenoje buvo ir darbuotojų atleidimų. Ji pasidalijo Užimtumo tarnybos duomenimis – nedarbas Utenoje per metus išaugo nuo 9,3 proc. iki 15,6 proc., o sausio 1 d. 257 Eur paramos gavėjų, užsiimančių individualia veikla, skaičius buvo 903.
Vis dėlto ji prognozuoja, kad verslo situacija po karantino bus prastesnė: „Reakcija bus nekokia. Išeina verslo grandinė: gamintojas gauna užsakymų, kas jam užsako – tokioje pačioje situacijoje. Daug dedamųjų, kurie priklauso ne nuo vienos įmonės. Rezultatai pasirodys, kai reikės atnaujinti veiklą. Sugrįžti, kas buvo prieš karantiną, ne visiems bus lengva, gali būti ir daugiau atleidimų.“
Paklausta, kaip prie atleidimų prisidės nuo šių metų padidinta MMA, Utenos VIC vadovė jau prieš karantiną teigia pastebinti tendenciją, kad vietos įmonės automatizuoja procesus ir atsisako darbo vietų, karantinas esą situaciją dar labiau paaštrins ir privers verslus peržiūrėti kai kurias pozicijas.
„Viskas priklausys, kokias perspektyvas įmonės matys po karantino. Jei įmonės matys, kad užsakymai grįžta, galbūt ir neatleis. Atleisti gerą darbuotoją ir vėliau rasti naujų – ne taip paprasta, todėl niekas neskuba to daryti. Nebent tik yra priversti atleisti“, – komentuoja I. Šeršniova.
Padidinus MMA, daugės atleidimų
Tuo metu bankrotams padidinta MMA įtakos neturės, prie įmonių užsidarymo esą prisidės rimtesni dalykai: užsakymų ir apyvartinių lėšų trūkumas.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas V. Lankauskas tikina, kad MMA didinimo klausimas visais laikais yra itin opus verslui. Smulkiesiems verslams, padidinus MMA ar kitą mokestinę bazę, regionuose esą žymiai sunkiau išgyventi.
„Vienas dalykas – MMA kilimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir savivaldybėse ir visiškai kitas klausimas, kai MMA kyla Kupiškyje, Utenoje, Zarasuose, Ignalinoje, Biržuose ir pan. Bet koks mokestinis padidėjimas – MMA ar kita forma mokesčių kilimas – tai pats sudėtingiausias klausimas regionams. Regionai nedidėja, priešingai nei Vilnius, kuris sutraukia visas investicijas, daugumą finansinių srautų, regionams lieka trupiniai. Žmonių skaičius regionuose nedidėja, gerai, kad pavyksta išsaugoti tą patį žmonių skaičių.
Suprantu, kad tai reikalinga daryti, jei auga ekonomika, didėja darbo našumas. Tuo metu kai daugelis verslų užsidaro, kai daugelis – nežinioje, mano nuomone, šios priemonės yra truputėlį keistos“, – komentuoja V. Lankauskas.
Baiminasi galimo trečiojo karantino
Pašnekovas teigia girdintis kalbų, kad, padidėjus MMA, dalis verslų svarsto apie darbuotojų atleidimą, tačiau pažymi, kad šiuo metu daugiausiai iššūkių kelia pandemija. Anot jo, nesuveikus Vyriausybės planui, šalyje gali būti paskelbtas trečias karantinas, kuris smulkiajam verslui atneš dar daugiau sunkumų.
„Pirmas karantinas daug kam buvo naujiena, nežinia, žmonės buvo įsitempę ir išsigandę. Antras karantinas – visiškai kitoks, smulkus verslas, kaip ir pirmojo metu, yra uždarytas. Bet jeigu neaišku, kas bus po antro karantino, kiek įmonių, žmonių su individualia veikla išliks, jeigu nesuveiks jokie centrinės valdžios planai, ir bus trečias karantinas, tai bus žiauriai sudėtinga“, – pažymi jis.
Utenos smulkiojo verslo atstovas užsimena, kad pandemijos ir Brexit paskatinti emigrantai grįžta į Uteną ir kuria verslus. Jo teigimu, per kelerius metus čia įsikūrė apie 5 emigrantų smulkios įmonės. Jis pateikia kelis pavyzdžius – kepykla „Vanilinis dangus“, atsidariusi prieš 7-erius metus, iki šiol dirba sėkmingai. Prieš daugiau nei metus atsidarė ir iš Australijos grįžusių emigrantų išskirtinė maitinimo įstaiga „Liūtas ir avelė“, tačiau dėl pandemijos esą patyrė sunkumų.
Pardavė šeimos verslą ir vyksta atgal į Australiją
Uteniškė Gintarė Šulskytė Delfi trumpai papasakojo, kad dėl asmeninių priežasčių ji kartu su savo australu vyru gruodžio pabaigoje pardavė šeimos verslą. Jiedu šiuo metu su nauju kavinės šeimininku tvarko paskutinius reikalus ir ruošiasi išvykti atgal į Australiją.
„Susidėjo tam tikri dalykai, šis klausimas buvo atviras visą laiką. Iki pandemijos planavome plėstis, keltis į Vilnių, bet vyrui atsirado šeimyninių reikalų ir reikėjo priimti sprendimą. Susidėliojo visos aplinkybės, kad nusprendėm vykti dabar ir pardavėme verslą“, – sako ji.
Tiesa, ji pripažįsta, kad prie šio sprendimo, be abejo, prisidėjo ir pandemija: „Pandemija tikrai turėjo įtakos, nes reikėjo daug persiorientuoti. Pavyzdžiui, pirma pandemijos banga buvo labai baisi, nes turėjome visiškai užsidaryti. Prie antros prisitaikėme su išsinešimu. Manau, kad nėra nė vieno verslo, kuriam pandemija neturėjo įtakos.“
Verslininkė sako, kad naujasis kavinės vadovas planuoja tęsti pradėtą veiklą: „Kiek jis tęs tą patį, kiek jis savo darys, kitas klausimas. Dabar vyksta darbų perdavimai, tad sunku pasakyti. Įsivaizduoju, kad gali turėti vienokią idėją, o kai esi versle tos idėjos gali keistis dar 10 kartų, priklausomai nuo aplinkybių.“
Plungės verslininkai prisitaikė – atidarė el. parduotuves
Vis dėlto ne visi regionai susiduria su itin dideliais pandemijos sunkumais. 23 narius turinčios Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovė Aurelija Gedmintaitė Delfi teigia, kad bankrutuojančių įmonių šiuo metu Plungėje nėra, esą tik viena masažo paslaugas teikianti įmonė per pirmąją pandemijos bangą užsidarė. Tarp asociacijose narių – įmonių iš grožio srities, kurių veikla šiuo metu negalima, tačiau jos neva optimistiškai žvelgia į ateitį. Kiti nariai, dauguma atsidarę el. parduotuves, darbuojasi ir pakankamai neblogai gyvena.
„Verslai neužsidaro – įrengė atsiėmimų punktus, daug kas atsidarė el. prekybą ir perduoda prekes. Kiti darbuojasi, gaudami užsakymų. Kas su maisto prekėmis dirba, atsidarė el. parduotuvę, pristato maistą į namus, naudojasi kitomis alternatyvomis“, – sako A. Gedmintaitė.
Dažniausiai prekių plungiškiai užsisako telefonu, o jas atsiima prie parduotuvės: „Parduotuvės feisbuke viešina savo asortimentą, yra paskelbę savo numerius – labiausiai bendraujama telefonu. Pirkėjas paskambina paklausti, ar turi prekę, susitaria, kada būtų galima atvykti pasiimti, pardavėjas išneša į lauką pasižiūrėti.“
Paklausta, kokia situacija Plungėje su darbuotojais, ji pažymi, kad šventiniu laikotarpiu dalis verslų išleido darbuotojus atostogų, kiti – į prastovas. Pašnekovė pažymi, kad šalyje padidinus MMA, dauguma verslų stengsis išlaikyti darbuotojus, nors atleidimų gali būti.
„Iš vienos pusės gal ir gerai algų pakilimas darbuotojams, kita vertus, iš darbdavių pusės gal ir reikėjo palaukti, vertinant visus apribojimus – smulkieji priversti užsidaryti, o didieji dirba. MMA pakėlimas – tikrai ne į naudą, ypač mokesčių. Mažiukai verslai priverstinai turi užsidaryti, nors ir galėtų laisviau kontroliuoti žmonių srautą, juose būtų saugiau nei didžiuosiuose prekybos centruose. Tai yra didžiausias smulkiųjų verslininkų pasipiktinimas, jie jaučiasi nuskriausti“, – pažymi Plungės smulkiojo verslo atstovė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas pernai lapkritį Plungės rajone siekė 15,7 proc. Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravę 3 147 darbo ieškantys asmenys.