Pragyventi tapo sunku

Su Delfi susisiekė 36 metų moteris iš Žemaitijos miestelio. Loreta (vardas pakeistas) augina dvi nepilnametes dukras, viena iš jų mažametė. Prieš dvejus metus mirė jos gyvenimo draugas ir moteris liko vieniša mama.

„Esu dirbanti ir gaunanti truputį daugiau nei minimalų atlyginimą. Tačiau pastaraisiais metais, ėmus nežabotai kilti kainoms, ėmiau stigti lėšų pragyvenimui, gerai, kad šiek tiek dar padeda tėvai. Tuomet ėmiau analizuoti savo išlaidas, kur būtų galima dar sutaupyti, kad galėčiau sudurti visus finansinius galus“, – pasakoja ji.

Be kita ko, Loreta jau daugiau kaip 15 metų kaupia pensiją II pakopoje.

Žinoma, atkreipiau dėmesį į kas mėnesį nuo mano atlyginimo nuskaitomą ženklią sumą II pakopos pensijų kaupimui į „SEB investicijų valdymas“, su kuriuo dar 2007 metais, pačioje jaunystėje, gudrių agentų įkalbėta pasirašiau minėtą pensijų kaupimo sutartį.

Tuomet net neįtariau, kad tai bus kilpa visam gyvenimui, nes agentė kalbėjo patraukliai ir įtikinamai, pabrėžė vien tik pliusus ir perspektyvoje didžiules išmokas, kurios didės nuo sėkmingų fondų investicijų.

Taip pat, kiek pamenu, buvo sakoma, kad bus galima bet kada sustabdyti įmokas ir pasiėmus sukauptą sumą išeiti iš šių fondų. Tiksliau tariant, buvo įteigta, kad nepasirašyti tokios sutarties gali tik visiškas neišmanėlis“, – tęsia Loreta.

Apie pasitraukimą sužinojo per vėlai

Moteris tik vėliau apie 2020-2021 metus, jau praėjus terminui, kai buvo suteikta vienintelė galimybė pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje, apie tai sužinojo.

„Kadangi tuo metu slaugiau sunkia onkologine liga sergantį savo dukros tėvą ir gyvenimo draugą, kuris prieš porą metų mirė, man tuomet ne tas rūpėjo, juolab kad negavau jokių pranešimų apie galimybę juos nutraukti ir apie vienašališkai 2019 m. sudarytą naują sutartį.

Tiesa, apie tai buvo man pranešta EGAS sistemoje, bet aš prie jos nesijungdavau ir tuo nesidomėjau, juolab kad be draugo slaugos, turėjau dar ir mažametę kelių mėnesių dukrą, buvo kuo rūpintis ir taip apsčiai“, – prisimena jauna moteris.

Nepavyko nutraukti sutarties

Ji kreipėsi į savo kaupimo bendrovę, norėdama nutraukti sutartį, tačiau nesėkmingai.

„Įsiskaičiusi į iš SEB banko gautas sutartis, pamačiau, kad šis SEB pensijų fondas yra privatus, t. y. uždaroji akcinė bendrovė, todėl pamaniau, kad neturėtų būti sudėtinga šią sutartį nutraukti, juolab kad šis pensijų kaupimas yra savanoriškas, tai reiškia – būtinas mano dalyvavimas ir sutikimas.

Išstudijavusi visus su tuo susijusius įstatymus ir taisykles niekur neradau, kad tokią sutartį yra draudžiama nutraukti. Todėl šių metų vasario mėnesį kreipiausi į SEB banką, iš kurio gavau laisvos formos atsakymą, kad nors sutartis sudaryta ir su privačia bendrove, bet jos nutraukti jau nėra įmanoma, nes galimybė tai padaryti jau praėjo, o ši sutartis pasibaigs, tik sulaukus pensijos arba mano mirties atveju, arba teismui pripažinus, kad ji yra negaliojanti, o be to, viską administruoja „Sodra“, ir reikia kreiptis ten, nes jie to net negalėtų padaryti“, – pasakoja Loreta.

Jaučiasi pakliuvusi į spąstus

Tuomet ji kreipėsi į „Sodrą“, tačiau iš ten sulaukė tokio paties atsakymo.

„Pamačiau, kad esu lyg pinklėse, pinigus ima mano, bet aš lyg neegzistuoju ir mano jokio sutikimo ar jokios valios niekur nereikia, niekas mano jokių norų neklauso ir, panašu, neklausys.

Dar maniau kreiptis į teismą, bet pasidomėjau, kad teismai taip pat atmeta tokius prašymus ir dar priteisia bylinėjimosi išlaidas, todėl šios minties atsisakiau.

Kreipiuosi į jus norėdama, kad padėtumėte man išsiaiškinti ir susivokti, kokioje valstybėje aš gyvenu, ir ar nors kiek dar paisomos mano, kaip žmogaus, teisės, ir ar nors kiek dar veikia mane, kaip žmogų ir valstybės pilietę, ginantys įstatymai?

Įstatymai išeiti iš šių fondų nedraudžia, tik numato, kada ši sutartis pasibaigia natūraliai nieko nedarant, bet man visur aiškina, kad išeiti iš šių fondų neįmanoma, kol esi gyvas ir kol nesulaukei gilios senatvės“, – nusivylimo neslepia jauna moteris.

„Šie privatūs fondai veikia lyg kokios mafijinės struktūros, apgaule į juos įvilioti žmonės nebeturi jokių teisių ir be jokios galimybės iš jų ištrūkti.

Buvo kilusi mintis informuoti raštiškai visą šią kriminaliniais metodais veikiančią troiką (banką, kaupimo bendrovę ir „Sodrą“ – red.) ir pranešti, kad vienašališkai atsisakau toliau mokėti pinigus, bet, pasirodo, kad jie ir nuo tokių atvejų apsidraudę, nes jei įmonės buhalterija nenuskaitys nuo mano atlyginimo šių įmokų privačiam fondui, kurias administruoja ir jiems perveda „Sodra“, mano darbovietė negalės pateikti „Sodrai“ deklaracijų, ir jos bus automatiškai atmetamos“, – sako Loreta.

Tuščia piniginė

„Taigi jaučiuosi patekusi į voratinklį, iš kurio ištrūkti galėsiu tik mirusi, arba, kai jau būsiu visą savo aktyvų gyvenimą nugyvenusi. Dar guodžia tai, kad šią kilpą žada nuimti bent mirties atveju, yra vilties, kad ji nebus užkrauta ant mano vaikų.

Pajuokaujant, galima šią sutartį su UAB‘u palyginti nebent su bažnytine santuoka, bet ir ją bažnytinis teismas, reikalui esant, anuliuoja.

Vilties rasti tiesą ir apginti savo, kaip žmogaus teises, kreipiantis į valstybines institucijas, neturiu jokios. Nes aš, kaip lygiateisis sutarties dalyvis, tiesiog neegzistuoju, egzistuoja tik mano pinigai ir privatus, valstybės užnugarį turintis fondas ir mano, kaip laisvo žmogaus teisės, valstybei visiškai nerūpi ir jos neginamos“, – pabrėžia moteris.

Galėtų egzistuoti išimčių sąrašas

Pensijų fondo „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas mano, kad Lietuvoje būtų galima sudaryti išimčių sąrašą, kuriais atvejais gyventojai galėtų pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje.

„Manau, kad gali būti svarstomos tam tikros išskirtinės sąlygos – galėtų būti koks nors apibrėžtas sąlygų sąrašas, kada galėtų būti daromos išimtys, ir žmogus galėtų anksčiau išsiimti santaupas ir nustoti kaupti.

Pavyzdžiui, jei ištinka kokia kritinė liga, o žmogui dar tik 50 metų, tai reikėtų ilgokai laukti, kad jis galėtų prieiti prie santaupų antroje pakopoje, o jam, tarkime, reikia gydymui papildomų lėšų.

Sutuoktinio ar artimojo mirties atvejis, kai netenkama šeimą išlaikančiojo asmens, taip pat galėtų būti tame sąraše. Tokias aplinkybes reikėtų gerai išnagrinėti, neturėtų likti galimybių piktnaudžiauti ir kitiems naudotis tokiomis išimtimis, nes kitas žmogus irgi gali sakyti – mano finansinė padėtis taip pat pasikeitė, reikia dabar sukauptų pinigų. Tačiau tai neturėtų būti pakankamas pagrindas“, – komentuoja jis.

Marijus Kalesinskas

Kalbėdamas apie galimybę visiems pasitraukti iš kaupimo kada jie nori ekspertas kelia klausimų dėl „Sodros“ pensijos.

„Geras klausimas lygiai taip pat dėl pirmos pakopos – nuo atlyginimo ten pervedame apie 8 proc., tai galima irgi sakyti, kad atsiradus tam tikroms aplinkybėms, galbūt galėtume nekaupti taškų „Sodroje“ ir nemokėti mokesčio? Bet tokios galimybės nėra. Panašiai ir antroje pakopoje, tik čia įmokos nėra labai didelės – siekia 3 proc. nuo atlyginimo, palyginus su „Sodra“, – sako M. Kalesinskas.

„Tokia situacija reikalauja diskusijos ir gilesnės analizės. Esu pats darbo grupėse ne kartą siūlęs, kad apie tai būtų diskutuojama ir sprendžiamas šis klausimas. Kol kas nematau tokio pasiūlymo, kad galėtų būti išskirtinių aplinkybių sąrašas. Manau, tai būtų sistemos patobulinimas“, – priduria jis.

Nemano, kad tai gera mintis

Finansų analitikų asociacijos vadovas Mindaugas Vaičiulis laidoje „Delfi tema“ yra sakęs, kad ypatingus atvejus, kada būtų leidžiama atsiimti sukauptus pinigus, reikėtų tiksliai apibrėžti, bet vis dėlto jis nemano, kad reikėtų tai leisti.

„Kalbant apie tai, kad būtų galima atsiimti sukauptas lėšas ypatingais atvejais, reikėtų apibrėžti juos. Deja, žmogaus psichologija veikia, kad tuo metu atrodo, kad yra kritinė padėtis, deja, po metų gali ateiti dar blogesnė padėtis, nes artėjant senatvei, visi sunkumai tik ir kaupiasi, žmogus netenka darbo ir padaugėja ligų. Todėl pensijos reikės jam sulaukus senatvės“, – pažymi jis.

Delfi primena, kad laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar galima gyventojams leisti pasitraukti iš kaupimo. Tik tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imtųsi spręsti šią problemą.

Profesorius Teodoras Medaiskis mano, kad nereikėtų leisti gyventojams kada jie nori pasitraukti.

„Vis dėlto kaupiama pensijai, jei norite turėti santaupų, kurias būtų galima bet kada pasiimti, tada tam yra terminuoti indėliai, daug visokių investicinių priemonių. O čia jūs pasisakėte, kad kaupsite pensijai, tokiu atveju ir sulaukite pensinio amžiaus, kad ją gautumėte, ir ne vienkartine išmoka, o ilgalaike periodine išmoka, nes pensija turi būti mokama tokiu būdu“, – laidoje kalbėjo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)