Vilnietė pakliuvo į maisto papildų platintojų pinkles

Skolas gali tekti grąžinti ir už nepristatytus produktus. Virtualiai prekes perkantys ir atidžiai pirkimo sąlygų neperskaitę žmonės gali tapti apgaulės aukomis – paslaugų neatsisakius pačiam, jos gali būti teikiamos toliau, o vėliau teks ir susimokėti. Įdomu, jog taip gali nutikti net ir šių paslaugų negavus.

Skola – už negautą produktą

Vilnietė Eglė DELFI pasakojo, kad skolų išieškojimo paslaugas teikianti įmonė net du kartus į ją kreipėsi po to, kai ji internetu užsisakė maisto papildų. Norėdama išbandyti virtualiai siūlomą produktą, moteris šią prekę nusprendė užsisakyti vieno mėnesio laikotarpiui. Praėjus maždaug metams į ją kreipėsi skolų išieškojimo įmonės „Lindorff“ atstovai, teigiantys, kad moteris maisto papildais prekiaujančiai įmonei „Helvetia Direct Marketing“ (būtent „Helvetia Direct Marketing d.o.o.“ filialui - DELFI) skolinga už dar du mėnesius tiektą produkciją. Vėliau į ją buvo kreiptasi dar kartą.

Prieš kelis metus maisto papildus įsigijusi Eglė sakė dėl to nustebusi, nes prekę išbandė vos vieną mėnesį – tik jo metu ir gavo įsigytą produkciją. „Internetu užsisakiau, nuėjusi į paštą susimokėjau atsiimdama siuntinį. - sakė ji. - Aš vieną mėnesį susimokėjau ir po to neprašiau, kad siųstų toliau. Pasirodo, tiesiog reikėjo atsisakyti“.

Apie tai moteris sužinojo iš skolų išieškojimo įmonės. Jos atstovų Eglė buvo informuota, kad sąlyga, jog paslaugų reikia atsisakyti, buvo nurodyta internete, kur ji prekę ir įsigijo. Pati ji tiesiogiai su įmonės atstovais niekuomet nėra bendravusi – Eglei buvo pasakyta, kad įmonės savo atstovybės Lietuvoje neturi.

Eglę stebina tai, kad prekę užsisakius, ji jai buvo pristatyta į paštą, o kiti du siuntiniai, už kuriuos ji dabar turi susimokėti, neva atkeliavo į pašto dėžutę namuose. „Jie teigia, kad jie atsiuntė ir kitus siuntinius, bet aš jų negavau. Jie sakė - „gal jums juos iš pašto dėžutės ištraukė?“, - skolų išieškojimo įmonės atstovus citavo moteris.

Pirkėją šiuo metu labiausiai neramina pinigai, kuriuos už produktą, kurio nė negavo, reikia sumokėti – 200 litų. „Iš pradžių man visa situacija atrodė absurdiška, o dabar jau norisi kuo greičiau viską išspręsti“, - kalbėjo ji. Moteris norėjusi su įmone susisiekti ir situaciją išsiaiškinti tiesiogiai, tačiau iš pradžių iš „Lindorff“ atstovų gavo tik jos elektroninį paštą, vėliau – ir telefono numerį, nors teigiama, kad „Helvetia Direct Marketing“ atstovybės Lietuvoje nėra.

Patikrinus internete, paaiškėjo, kad įmonė iš tiesų nėra registruota nei juridinių asmenų, nei mokesčių mokėtojų registre.

Vartotojai skundžiasi jau porą metų

FOTO: A.Didžgalvio nuotr.

Šiuo metu internetinis puslapis, kuriame moteris įsigijo maisto papildų, jau nebeveikia. Prieš porą metų dėl vartotojų skundų, „Helvetia Direct Marketing“ veikla domėjosi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tuomet vartotojų skųstasi, kad žmonės užsisakę nemokamai išbandyti arba iš viso neužsisakę gauna įmonės produkciją, o vėliau, kadangi produktų tiekimo neatsisako, turi sumokėti už gautą prekę. Vartotojams, norintiems paslaugų atsisakyti, to padaryti dažnai nepavykdavo.

Sureagavusi į susidariusią situaciją, 2011 m. oficialų pranešimą paskelbusi VVTAT pranešė, kad prekės vartotojams turėtų būti teikiamos tik esant aiškiai išreikštam vartotojo prašymui ar informacija paremtam sutikimui gauti nuolatines prekių siuntas, o ne vienkartinį siuntinį. Pasak VVTAT, reikalavimas sumokėti už komercinės veiklos subjekto pateiktus produktus arba reikalavimas tokius produktus grąžinti ar saugoti, kai vartotojas jų neužsakė, yra laikomas nesąžininga komercine veikla.

Be to, pranešime teigiama, kad bendrovė „Helvetia Direct Marketing“, siūlydama Lietuvos vartotojams maisto papildus, pažeidė ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas. VVTAT 2010 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjo ir priėmė nutarimą byloje „Dėl „Helvetia Direct Marketing s.r.o.“ (vienas iš „Helvetia Direct Marketing“ filialų – DELFI) Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“. Tuomet bendrovei už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris draudžia reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo, pažeidimus buvo skirta 15 500 Lt bauda.

Pasak VVTAT atstovo spaudai Vito Ūso, paskutiniai skundai dėl minėtų bendrovių buvo gauti praėjusių metų pabaigoje. „Šiemet negavome nė vieno, taigi jokios naujos informacijos neturime“, - sakė jis.

Situaciją pakomentuoti galintys bendrovės „Lindorff“ atstovai DELFI negalėjo, nes šiuo metu yra išvykę. Nusiskundimų turinčiai skaitytojai jų duotų numeriu, kuriuo neva pavyktų susisiekti su „Helvetia Direct Marketing“ atstovais, nepavyko. Į elektroninį laišką įmonės atstovai užsienyje taip pat neatsakė.

Veiklą vykdė nelegaliai

Apie įmonę pasiteiravus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), paaiškėjo, kad šios įmonės filialias „Helvetia Direct Marketing s.r.o.“ teisės užsiimti maisto tvarkymo veikla Lietuvoje apskritai neturėjęs. Tai DELFI sakė VMVT vyriausiasis specialistas Donatas Valavičius.

„Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė neatitiko būtinų reikalavimų, reikalingų užsiimti maisto tvarkymu bei siekiant apsaugoti vartotojų interesus, Vilniaus VMVT priimtas sprendimas neįregistruoti „Helvetia Direct Marketing s. r. o.“ į Maisto tvarkymo subjektų registrą, t. y. nesuteikti teisės užsiimti maisto tvarkymu“, - sakė jis. Vis dėlto, D. Valavičiaus teigimu, šiais metais dėl šios įmonės veiklos VMVT skundų negavo. „2010 m. VMVT sulaukdavo vartotojų nusiskundimų ne dėl maisto papildų kokybės, bet dėl nuotolinio agresyvaus pardavimo būdo“, - prisiminė jis.

Galima manyti, kad šiuo metu Lietuvoje „Helvetia Direct Marketing“ produktų neplatina, nes neveikia jos tinklalapis, o už vartotojų teises atsakingos institucijos skundų nebegauna.