Tyrimų duomenimis, apie 97 proc. pirkėjų šiuo metu turi bent po vieną lojalumo kortelę. Pasinaudojus viena kortele galima gauti gerą nuolaidą, kita – kaupti taškus ar pinigėlius perkant maisto prekių parduotuvėje ir pan. Šiuo metu mūsų šalies mažmeninės prekybos rinkoje pastebimas lojalumo kortelių bumas tikrai nežada atslūgti, greičiau priešingai – jis tik dar labiau augs.
Prekybos centrai žino informaciją apie klientus
Klientų lojalumo kortelės – tai ne tik privalumas pirkėjams, bet ir nauda prekybininkams. Jos padidina pardavimus, paskatinti klientus sugrįžti bei vėl ir vėl pirkti, atsižvelgiant į klientų poreikius sukurti pageidaujamą prekės ženklo įvaizdį bei didinti prekės žinomumą.
Be to, prekybos centrai žino labai daug informacijos apie klientus (prisiminkite: norėdami gauti lojalumo kortelę, užpildėte anketą). Jiems puikiai žinoma jūsų gyvenamoji vieta, taip pat telefono numeris ar elektroninio pašto adresas; jie žino net ir tai, kokius sausus pusryčius mėgstate labiausiai ir kokiu šampūnų plaunatės plaukus. Ir tai tikrai ne jūsų persekiotojai, o tiesiog didžiųjų prekybos centrų kompiuterinės duomenų bazės, kurios kaupia duomenis apie kiekvieną klientą ir jo pirkimo įpročius.
Kiekvienas mažmeninės prekybos centras tokius duomenis panaudoja gana skirtingai. Vieni pagal klientų poreikius sudaro visą savo prekių asortimentą (dėl šios priežasties Vilniaus centre apsiperkantis pirkėjas nuvykęs aplankyti Pakruojyje gyvenančių tėvų, šio miesto prekybos centre tikrai neras jam įprastu pirkiniu tapusio žąsų kepenėlių pašteto ar šviežiai spaustų granatų sulčių). Kiti prekybos centrai parduotuvėse įrengė terminalus, kurie atsižvelgdami į lojalumo kortelės savininko pirkimo įgūdžius, pateikia individualius jam tinkamiausius pasiūlymus.
Ar naudojimasis kliento duomenimis – legalu?
Bene visi sutartinai prekybos centrų atstovai tikina, jog kiekvieno savo kliento asmens duomenis saugo itin kruopščiai ir niekam kitam jų nepateikia. Klientas netgi turi teisę rinktis, ar nori pateikti savo duomenis. Kiekvienas, norintis įsigyti kortelę privalo užpildyti anketą, kurioje gali sutikti arba ne, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi pagal LR įstatymų numatytą bei anketoje aprašytą tvarką. Jeigu klientas su tuo nesutinka, tai jo duomenys į prekybos centro duomenų bazę nėra įvedami. O jei klientas pradžioje sutiko, o po to persigalvojo, tai gali paskambinti ir paprašyti, kad jo asmeniniai duomenys būtų pašalinti.
Prekybos centrai iš kliento pildomos anketos sužinoję asmens duomenis į jo pašto dėžutę ima siųsti savo prekių katalogus (jie gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu) ar rašyti trumpąsias sms žinutes. Bet juk tikrai ne kiekvienas nori savo pašto dėžutėje rasti daugybę sugrūstų reklamų, ar naktį sulaukti žinutės į telefoną su geriausių kainų pasiūlymais. Advokatų teigimų toks aktyvus prekybos centrų kišimasis į asmeninį klientų gyvenimą gali būti privatumo teisių pažeidimas.
Kita vertus, pats vartotojas atskleisdamas savo asmeninius duomenis kliento lojalumo anketoje tarsi sutinka, kad jie būtų aktyviai naudojami reklamos tikslais. Todėl siunčiami įvairūs reklaminiai lankstinukai ir pranešimai ar trumposios sms žinutės gali būti laikomi privatumo pažeidimu tik tuo atveju, jeigu jų negalima lengvai atsisakyti. Pavyzdžiui, prie kiekvieno reklaminio elektroninio laiško ar žinutės galėtų ir turėtų būti trumpa instrukcija, kaip elgtis, norint jų atsisakyti. Jeigu žmogui pačiam reikia rūpintis ir skambinti, tai tampa jam nepatogu ir tokiu būdu sukuriama papildomų problemų.
Be abejo yra ir tokių prekybos centrų, kurie duomenų apie klientus nerenka: nerašo jiems žinučių, nesiunčia elektroninių laiškų, nesuteikia asmeninių pasiūlymų. Jiems pakanka to, kad pirkėjai tiesiog naudojasi jų teikiamomis nuolaidomis ir galbūt dėl jų kiek dažniau apsilanko konkrečioje parduotuvėje.
Siekiamybė – individualūs pasiūlymai klientams
Klientų lojalumo kortelės itin populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis tokias korteles ėmė platinti garsus Didžiosios Britanijos prekybos tinklas „Tesco“. Jis kiekvienais metais savo pirkėjams išsiunčia daugiau nei 13,5 mln. nuolaidų kuponų, iš kurių net 7,5 mln. būna pritaikyti individualiems vartotojų poreikiams. Išsiaiškinta, kad net 20 proc. pirkėjų šiais kuponais pasinaudoja.
Nedidelėje Lietuvos rinkoje yra tikrai sunku pasiekti tokių įspūdingų rezultatų. Be to, Lietuvoje tik labai nedidelė dalis prekybos centrų pasiūlymų yra pritaikyti individualiam vartotojui ir dažniausiai tokie patys pranešimai siunčiami visiems pirkėjams. Jie neretai būna agresyvūs ir vartotojui neįdomus. Juk tikrasis kliento lojalumas yra pasiekiamas tik tada, kai prekybos centrai pateikia konkrečiam žmogui aktualų pasiūlymą, pavyzdžiui, šunų ar kačių mylėtojams pasiūlo nuolaidą gyvūnų ėdalui, o porai, kuri neturi vaikų nemėgina įpiršti sauskelnių. Be abejo, norint atidžiai peržiūrėti visus duomenis, stebėti jų kaitą ir pagal tai kurti individualius pasiūlymus, reikia skirti labai daug laiko bei piniginių resursų. Prieš tai minėtasis Didžiosios Britanijos prekybos centras „Tesco“ būtent individualių pasiūlymų formavimui kasmet skiria apie 0,8 proc. savo apyvartos.