Kaip rasti palankiausią sprendimą?
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Dr. Aušra Vainorienė pažymi, kad karantino laikotarpiu tinkamiausias variantas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui yra darbas iš namų, žinoma, jeigu tam yra galimybių. Darbuotojas turi teisę paprašyti, o darbdavys – siūlyti dirbti nuotoliniu būdu.
„Pagal Darbo kodeksą, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3-ejų metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų“, – vardija advokatė.
Jeigu darbas nuotoliniu būdu yra neįmanomas, anot pašnekovės, visuomet reikėtų siekti susitarimo. Pavyzdžiui, darbuotojas turi teisę prašyti pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys netgi gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių mokamų atostogų, jeigu yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.
Kitas variantas, kurį įvardija A. Vainorienė, – vaiko tėvams, įtėviams, globėjams ar dirbantiems seneliams bei darbuotojams, sergantiems sunkia lėtine liga, gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Seneliai šia teise gali pasinaudoti tik tuomet, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems darbe nepaskelbta prastova.
„Jeigu darbdavys negali suteikti darbo ir aukščiau išvardyti variantai nėra tinkami, tuomet galima ieškoti galimybės darbuotojui pereiti į kitas pareigas arba netgi išnuomoti darbuotoją kitai įmonei. Vyriausybė sudarė sąlygas darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl karantino turi būti stabdoma, išimties tvarka per 1 darbo dieną būti įrašytiems į Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą“, – sako teisininkė.
Be to, jeigu darbdavys dėl paskelbto karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, tuomet gali būti skelbiama prastova ar dalinė prastova.
Galiausiai kraštutinė priemonė – nutraukti darbo sutartį, tačiau, kaip akcentuoja pašnekovė, privaloma laikytis Darbo kodekso nuostatų, mat dėl karantino atleidimo procedūrai išimtys nėra taikomos.
Ką rinktis: prastovą ar nedarbingumą?
A. Vainorienė sako, kad, jeigu darbdavys dėl paskelbto karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, prastovos laikotarpiu darbuotojui moka ne mažesnį kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) darbo užmokestį, t. y. 607 Eur popieriuje arba 437 Eur į rankas, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
Tai reiškia, kad darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės galimybes bei į tai, kad valstybė planuoja mokėti subsidijas darbo užmokesčiui, gali mokėti didesnį darbo užmokestį nei MMA, tačiau ne didesnį, nei numatyta darbo sutartyje.
Tuo metu nedarbingumo atveju mokamos ligos išmokos procentas skiriasi pagal nedarbingumo rūšį:
• 65,94 proc. dydžio nuo vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) – vaikui prižiūrėti neveikiant mokykloms ir darželiams, vaikui laikantis izoliacijos, neįgaliųjų ar vyresnio amžiaus asmenims prižiūrėti užsidarius dienos centrams;
• 62,06 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) – suaugusiajam laikantis izoliacijos, asmeniui, sergančiam sunkia lėtine liga.
„Vertinant konkretų atvejį, pavyzdžiui, kai darbuotojo darbo sutartyje yra sulygtas didesnis nei 1000 eurų darbo užmokestis, o darbdavys nusprendžia mokėti darbuotojui prastovos metu MMA, – nedarbingumo metu mokama ligos išmoka darbuotojui būtų palankesnė“, – pažymi advokatė.
A. Vainorienė atkreipia dėmesį, kad teisę į nedarbingumą turi tie darbuotojai, kurie yra sukaupę ne trumpesnį kaip 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius metus arba ne mažiau kaip 6 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus.
Išimtis taikoma jaunesniems nei 26 metai, karo tarnybos kariams, asmenims, atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, bei darbuotojams, kurie prieš tai buvo vaiko priežiūros atostogose.
Kokios nedarbingumo išmokos priklauso
„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis aiškina, kad jeigu žmogus serga, 62,06–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys, jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo trečios ligos dienos moka „Sodra“.
Jeigu žmogus slaugo sergantį šeimos narį arba jei prižiūri darželinuką, priešmokyklinuką ar pradinuką, kai ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino ar ekstremalios situacijos, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas, pažymi „Sodra“.
S. Jarmalis taip pat atkreipia dėmesį, kad ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procentų šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio).
„Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio“, – aiškina „Sodros“ atstovas.
Vidutinė ligos išmoka už vieną darbo dieną siekia apie 30 eurų, tačiau ji priklauso nuo asmens kompensuojamųjų pajamų – trijų mėnesių, buvusių iki mėnesio prieš susergant, darbo užmokesčio vidurkio.
„Sodra“ skaičiuoja, kad per visą kovo mėnesį iš viso išduota apie 430 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų 125 tūkst. – dėl epideminės situacijos. Į šį skaičių patenka ir dėl karantino ugdymo įstaigose pratęsti nedarbingumo pažymėjimai tėvams. Iš viso vaikus prižiūri ir ligos išmokas už tai gauna apie 50 tūkst. tėvų.
Kada darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti
Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), karantino laikotarpiu iki balandžio 2 d. inspekcija gavo 62 skundus ir pranešimus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Taip pat gauta per 90 užklausų elektroniniu paštu bei apie 1400 skambučių.
VDI daugiausia užklausų gavo dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo; darbuotojų aprūpinimo asmens apsaugos priemonėmis privalomumo; teisės darbuotojui atsisakyti dirbti, motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata, įgyvendinimo; vairuotojų, dirbančių tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse, privalomos izoliacijos tvarkos; privalomųjų sveikatos tikrinimų tvarkos; darbuotojų bendros sveikatos būklės tikrinimo (kūno temperatūros matavimo); darbdavių, darbuotojui užsikrėtus COVID-19 virusu, veiksmų įmonėje.
VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė primena, kad, atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir, kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių, t. y. aprūpinti darbuotojus atitinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Ji priduria, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.
„Apie atsisakymo dirbti priežastis darbuotojas raštu turi pranešti vadovui. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.
Jei darbdavys nesutinka sustabdyti darbų, darbuotojai apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, ji spręstų ginčą dėl darbuotojo atsisakymo dirbti, motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus“, – aiškina J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.