Pasaulyje – ne naujiena
43,2 tūkst. Eur – tiek savo kišenę per artimiausius trejus metus papildys 120 vokiečių, kurie dalyvaus specialiame eksperimente.
Kaip teigiama, jiems kas mėnesį bus mokama po 1,2 tūkst. Eur bazinių pajamų tiesiog už nieką. Mainais į tai, jiems tiesiog reikės atsakyti į tyrėjų klausimus, kurie bus susiję su tuo, kaip jiems sekėsi išgyventi gaunant besąlygiškas pajamas.
Kalbant bendrai, tokia idėja pasaulyje nėra naujiena. Prieš keletą metų Šveicarija dėl bazinių pajamų įvedimo buvo surengusi referendumą, kurio metu trys ketvirtadaliai gyventojų tokį pasiūlymą atmetė, o panašaus eksperimento prieš porą metų ėmėsi ir Suomija. Ji 2 tūkst. bedarbių kiekvieną mėnesį skyrė po 560 Eur, kurie buvo mokami tarsi nenutrūkstama nedarbo išmoka nepaisant net to, jei žmogus susirastų darbą.
Eksperimentu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gaunami pinigai gyventojus gali paskatinti ieškotis darbo ir siekti disponuoti didesnėmis pajamomis.
Galiausiai, kaip apibendrinta, eksperimento metu buvo neaptikta jokio poveikio įsidarbinimui, tačiau gyventojai jautėsi ramesni ir mažiau nervinosi dėl savo finansų.
„Delfi“ pasidomėjo, ar iš principo bazinių pajamų skyrimas, dar kitaip, pinigų už nieką dalijimas, galėtų prigyti ir Lietuvoje.
Pinigus siūlo nukreipti į tam tikras grupes
Lietuvos sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka kalbėjo, kad bendrai bazinių pajamų įvedimo klausimas pasaulyje yra labai senas ir buvo pradėtas svarstyti dar prieš 30 metų, o jau pats pavadinimas sako, kad bazinės pajamos galėtų būti mokamos visiems gyventojams vien dėl to, kad šie gyvena tam tikroje šalyje.
Visgi anot jo, yra didelis klausimas, kaip bazinės išmokos galėtų būti derinamos su kitomis esančiomis išmokomis, tarkime, vaiko pinigais, pensijomis?
„Ar tie, kurie gauna iš „Sodros“ 400 Eur pensiją dar gautų bazines pajamas, tarkime, +200 Eur? Ar jau tada jie nebegautų pensijos? Arba jei šeima gauna vaiko pinigus, vaiko pinigai ir būtų toliau mokami, ar jau nebe?
Tai – esminis klausimas. Manau, kad jei jau įvedamos bazinės pajamos, tai to 100 Eur vaiko pinigų jau nebereikėtų mokėti“, – svarstė jis ir analogišką situaciją pateikė su pensijomis.
„Juk pensijos mokamos, nes tu dirbai ir ją užsidirbai, o pensija gali būti ir 800 Eur. Tai jei kiekvienam dar duoda 200 Eur bazines pajamas, tai ar ta pensija dar lieka? Kol į šiuos klausimus neatsakoma, tai – beprasmiai svarstymai“, – taip apie pinigų dalijimą visiems sakė R. Lazutka.
Kitas dalykas, anot jo, kad jei kiekvienas galėtų gautų bent po 200 Eur bazinių pajamų, Lietuvos biudžete atsivertų didelė skylė, o dėl to tektų didinti ir mokesčius.
„Tarkime, yra pensininkas, jis gauna 300 Eur pensijos, o dar 200 Eur jam pridėtų kaip bazines pajamas.
Bet tas, kuris uždirba daugiau ir sumokėtų papildomai daugiau mokesčių, jis sakytų, kad neteisinga, jog baudžia žmones, kurie stengiasi dirbti“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, anot jo, 200 Eur būtų labai mažos bazinės pajamos, todėl ir pragyventi iš jų daugumai būtų sudėtinga.
R. Lazutkos siūlymas – bazines pajamas užtikrinti ir didinti atskiroms gyventojų grupėms.
„Labai gerai, kad vaikams įvedė vaiko pinigus – tai, jų bazinės pajamos. Padarykime tą patį ir su senais žmonėmis. Nes yra tokių, kurie iš „Sodros“ negauna pensijos, tokių yra nedaug, bet jų daugėja, o neturi draudimo stažo, nes reikia 15 metų.
O jei neturi – gauna šalpos pensiją, kuri tikriausiai nesiekia 200 Eur. Duokime mes jiems tuos 300 Eur, kad jie galėtų pragyventi ir tai bus bazinės jų pajamos“, – sakė jis ir pridūrė, kad net jei dėl to reikėtų kelti mokesčius, toks jų kėlimas būtų pagrįstas.
„Tačiau apie visuotines bazines pajamas rimtai kalbėti negalima neaptarus visų socialinių išmokų“, – apibendrino jis ir pakartojo, kad Lietuva turėtų užtikrinti bent minimalias bazines pajamas užlopant skyles ir kalbant apie šalpos pinigus gaunančius pensininkus, kitas jautrias grupes.
Sako, kad reikėtų naikinti socialines išmokas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas „Delfi“ taip pat komentavo, kad galima sakyti, jog Lietuva ir šiandien turi bazines pajamas, tik jos yra įvilktos į visai kitokį popierėlį.
„Praktiškai visose gerovės valstybėse yra bazinės pajamos. Jos nebūtinai yra universalios ir nebūtinai taip vadinamos.
Pas mus tai – bazinė pensija, vaiko pinigai, taip pat yra riba, žemiau kurios gyvenantis asmuo yra remiamas valstybės“, – dėstė jis.
Ekonomisto teigimu, bendrai jis yra už judėjimą link bazinių pajamų, nes, kaip teigė, tarp gaunančių socialines išmokas surasti siūlo galą šiandien kartais būna labai sudėtinga.
„Tie asmenys kartais dabar gauna dar daugiau nei dirbantys žmonės, nes nėra vieningos sistemos.
Vieną paramą gauna iš savivaldybės, kitą – Vyriausybės, iš nevyriausybinių organizacijų ir pan. Tai geriau būtų tą visą sistemą skaidrinti, pasakyti aiškiai, kad mes remiame tam tikrą pajamų lygį.
Nors tai neturėtų būti didelė suma, manau, kad galėtų gauti iki 200 Eur. Tokia sistema būtų skaidresnė ir sąžiningesnė, ji galimai visiems būtų vienoda, gaunasi, kaip neapmokestinamas pajamų dydis.
Automatiškai, nebeliktų konflikto tarp šešėlio, sąžiningų ir nesąžiningų žmonių. Tada visas socialines išmokas reikėtų naikinti“, – komentavo jis.
Anot Ž. Maurico, jeigu mūsų valstybė panaikintų visas socialines išmokas, mūsų biudžete tikrai atsirastų pinigų mokėti bazinėms išmokoms.
„O ir dar, jei asmuo yra pasiturintis, turi pinigų, galėtų būti sukurta galimybė savo bazines pajamas, kaip vaiko pinigus, perleisti kitiems asmenims, ar į bendrą fondą.
Tada galėtų būti ir garbės lentos sąrašas, kuris būtų savanoriškas“, – sakė ekonomistas.