Ar šiuo metu galima didinti pensijas?
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad jei Vyriausybė, norėdama padidinti savo populiarumą, nutartų šiuo metu didinti pensijas, gali kilti problemų siekiant įsivesti eurą. „Žiūrint kokius prioritetus susidėlios Vyriausybė. 2015 m. siekiame įsivesti eurą. Todėl reiktų apskaičiuoti, ar ta priemonė per daug nepadidintų biudžeto deficito. Reikia atsižvelgti į tai, kad didesnės pensijos gali padidinti vartojimo paklausą ir per tai gali didėti infliacija. Nesakau, kad dėl euro turėtų būti aukojamos pensijos, bet prioritetus tikrai reikėtų susidėlioti“, - aiškino finansų analitikė.
Kita vertus, jos žodžiais tariant, jei ekonomika ir toliau augs, senjorų gerovės kėlimas neturėtų tapti neįveikiamu iššūkiu: „Sodros“ deficito problema egzistuoja, bet ekonomikos augimas grindžia kelią valstybės piliečių gerovės didėjimui. Matome, kad padėtis gerėja, ir gerai apsvarsčius, rodos, kad pagrindas didinti pensijas galėtų būti.“
Tuo tarpu ISM Executive School akademinių reikalų prodekanė doc. dr. Virginija Poškutė įsitikinusi, kad apie pensijų kėlimą šiuo metu kalbėti dar ankstoka. „Kai ekonomika taps stabili, tada bus galima kalbėti apie laipsninį pensijų didinimą. Dalintis pažadais nebuvo ir nėra korektiška. Žadėjimas didinti pensijas nesant tam ekonominio pagrindo yra politinis balsų pirkimas“, - DELFI kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, jei ateityje pensijos bus keliamos atsižvelgiant į ekonominę logiką ir vadovaujantis kartų solidarumo principu, kai didėjant dirbančiųjų pajamoms surenkama daugiau įmokų Sodroje, rimtų pasekmių euro įvedimui tai neturės.
Tačiau sumažintų pensijų grąžinimą, kurį Vyriausybė numačiusi jau kitąmet, ji linkusi vertinti atsargiai. Esą jis gali padidinti valstybės skolą, kuri gali neatitikti Mastrichto kriterijų. „Dažnai sakoma, kad „Sodros“ finansuojamos pensijos yra pensininkų nuosavybė. Tačiau taip nėra.
„Sodros“ pagalba tik vykdomas pajamų perskirstymas visuomenėje nuo dirbančiųjų nedirbantiems. Krizės metu gyvenimo lygis pablogėjo ir dirbantiesiems. Atitinkamai ir pensijoms skirtas biudžetas sumažėjo. Grąžinimas buvo politinis, bet ne ekonominis sprendimas. Pensija negali būti grąžinama, jeigu ji nėra nuosavybė. Pažadas grąžinti pensijas yra duotas, bet ar jis buvo korektiškas, tai yra kitas klausimas“, - sakė V. Poškutė.
Pernai į 2009 m. gruodžio mėnesio prieškrizinį lygį atstatytos pensijos, V. Tauraitės teigimu, didelių problemų nesukėlė. „Pagal tai kaip buvo susitvarkyta su viso valdžios sektoriaus deficitu, pakankamai viskas atrodo gerai. Tai nebuvo ko gero pernelyg greitas sprendimas“, - dėstė ji.
Vis dėlto pašnekovė linkusi manyti, kad tai visų pirma buvo politinis sprendimas. Anot jos, jei nuėjusi Vyriausybė nebūtų jo įgyvendinusi, ji būtų visiškai praradusi rinkėjų pasitikėjimą.
Politikų sprendimai dažnai būna nepamatuoti
Kada pensijas galima didinti? ISM Executive School akademinių reikalų prodekanės aiškinimu, jas galima kelti, kai augant ekonomikai dirbantieji daugiau uždirba, nes Lietuvoje senatvės pensijos iš esmės finansuojamos dirbančiųjų įmokomis. „Tai reiškia, kad dirbantieji moka pensininkams. Labai paprasta logika – kuo daugiau uždirba dirbantieji, kuo daugiau įneša į biudžetą, o tuo pačiu ir į „Sodrą“, tuo realiau didinti senatvės pensijas. Tai yra pajamų perskirstymas visuomenėje – nuo dirbančiųjų link to metu esančių pensijoje“, - pensijų didinimo prielaidą atskleidė pašnekovė.
Be to, jos žodžiais tariant, pensininkų pragyvenimo lygio kėlimas susijęs ir su dirbančiųjų skaičiaus kitimu, šešėlinės ekonomikos mastais.
V. Tauraitė taip pat sutiko, kad pensijų dydis tiesiogiai susijęs su visuomenės pragyvenimo lygiu. Taip pat ji pridūrė, kad socialinių išmokų didinimas pirmiausia yra politinis sprendimas, kuris, be kita ko, privalo turėti ekonominį pagrindą. „Atrodytų keistai, jei nuosmukio metu būtų didinamos pensijos. Jeigu 2009 m. jos būtų padidintos, tai kirstų per valstybės pajamų surinkimą, didėtų išlaidos, valstybei būtų sunku subalansuoti savo finansinius srautus. Tai būtų tikras iššūkis“, - kada pensininkų gerovės didinimas būtų žalingas, atskleidė finansų analitikė.
Jei ekonomika augtų šuoliškai, jos manymu, pensija nuo paskutinio didinimo gali būti vėl keliama praėjus vos metams ar dviem.
Vis dėlto abi pašnekovės atkreipė dėmesį, kad keliant pensijas politikai privalo atsižvelgti į ekonominę logiką. V. Tauraitė pastebėjo, kad politikams, žinantiems, jog toks veiksmas gali padėti pelnyti rinkėjų simpatijas, gali kilti pagunda tuo piktnaudžiauti.
Be to, V. Poškutė pastebėjo ir kitą problemą – per dažną pensijų sistemos reformavimą. Dėl dažnų sistemos „tobulinimų“, jos nuomone, vargu ar galima tikėtis gerų rezultatų. „Beveik kiekviena partija jaučia garbės reikalą patobulinti pensijų sistemą. O kai bando tobulinti visi, ir bando ištesėti ne visai realistiškus pažadus, tikėtis, kad šita sistema bus tvari, nuosekli, duodanti apčiuopiamų rezultatų, sunku“, - reziumavo mokslininkė.