„Kai kuriems darbdaviams labiau ne kandidato kompetencijos, gebėjimai, darbo patirtis ar išsilavinimas, rūpi, o jo pažintys, giminystės ryšiai ir kiti nieko bendro su darbu neturintys klausimai“, – savo patirtimi dalijosi Rima, nenorėjusi viešinti savo vardo ir pavardės.
Ji prisipažino, kad atlaikyti itin asmeniškų darbdavių klausimų laviną buvo ne ką lengviau nei susirasti norimą darbą.
Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinti moteris darbo ieškoti pradėjo sausio mėnesį. Nusprendusi, kad laukti, kol atsiras laisva darbo vieta norimoje srityje, yra beviltiška, ji išsiruošė darbo ieškoti belsdamasi į potencialių darbdavių duris.
„Siuntinėti gyvenimo aprašymus, tas pats kaip žirnius į sieną mėtyti, savo kandidatūrą pristatyti kalbantis su darbdaviu akis į akį yra efektyviau. Per galvą nieks neduos, o pabandyti verta, net jeigu tuo metu ir neieško naujų darbuotojų“, – įsitikinusi alytiškė.
Vienos privačios bendrovės vadovas skyręs laiko pokalbiui, moterį šokiravo itin asmeniškais, su darbu nesusijusiais klausimais. „Bute ar name gyveni? Nuomojamas ar nuosavas būstas? Kokiame rajone? Už paskolą pirktas? Išsiskyrusi nebuvai? Tas ir anas tau ne giminės?“ – tokiais ir panašiais klausimais pusamžis įmonės vadovas užvertė moterį. Jis nepasibodėjo pirmą kartą matomos viešnios akivaizdoje pirkti jam į kabinetą atneštas kontrabandines cigaretes.
„Išėjusi iš pokalbio, jaučiausi tarsi išrengta nuogai. Nesupratau, kodėl jam rūpėjo mano asmeninis gyvenimas, socialinė padėtis“, – stebėjosi Rima.
Panašiai elgėsi ir valstybinės įstaigos vadovas. Jam rūpėjo, kur ir kokiose pareigose dirba moters sutuoktinis, jis domėjosi giminystės ryšiais ir pažintimis.
Žvilgtelėjęs į moters diplomus ir išvydęs, kad vienas jų išduotas Vilniaus pedagoginio universiteto, jis pareiškė, kad šis išsilavinimas nieko vertas. „Tai labai prastas universitetas, atsiliepimai apie jį ne kokie“, – sakė vadovas.
„Supratau, kad nenoriu dirbti tokiems darbdaviams, kurie nemoka parodyti bent elementarios pagarbos žmogui ir jo privatumui“, - sakė Rima.
Situaciją pakomentuoti paprašyta Alytaus teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Ramutė Orenienė teigė, kad tokio pobūdžio klausimai darbo pokalbio metu yra mažai tikėtini, o minėta situacija – retai pasitaikanti.
„Nėra jokių teisinių aktų, apie ką turėtų kalbėti darbdavys su kandidatu į laisvą darbo vietą. Pokalbis gali būti įvairus, priklausomai nuo būsimo darbo pobūdžio, darbdavio reikalavimų kandidatui ir paties kandidato patirties, pageidavimų, motyvacijos dirbti toje vietoje“, - sakė R. Orenienė.
Jos teigimu, kandidatas pats gali pasirinkti, kiek atvirai jis bendrauja su darbdaviu. Kartais į asmeniškus klausimus galima neatsakyti arba atsakyti pajuokaujant. „Kaip psichologė, galiu pasakyti, kad atvirumas ne visada duoda pačius geriausius rezultatus. Būdami atviri ir nuoširdūs su pirmą ar antrą kartą matomu žmogumi, rizikuojam“, – tikino R. Orenienė.
Anot jos, jeigu darbdavys klausia itin asmeniškų dalykų, gali būti, kad jis turi kokios nors kandidatui nežinomos informacijos. O gal paprasčiausiai yra smalsus žmogus ir nori kuo geriau pažinti būsimą darbuotoją. Gali būti, kad tokia asmeninė informacija darbdaviui padės apsispręsti dėl kandidato tinkamumo, ypač jei į tą darbo vietą yra daugiau norinčių, arba dėl darbo užmokesčio, kurį jis ketina pasiūlyti.
Specialistė priminė, kad lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti žmogų dėl jo lyties, šeiminės padėties. Tačiau ji įsitikinusi, kad darbo pokalbio metu galima sulaukti beveik visko.