„Iš tiesų visiems atlyginimai nedidėjo po 6 proc., taip veikia vidurkio metodas. Tam tikra prasme žmonės teisėtai piktinasi, tačiau reikėtų suvokti statistikos skaičiavimo priežastis, kad tai yra vidurkis ir visų žmonių neapimantis reiškinys“, – DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pašnekovas teigė, kad greičiausiai daliai žmonių atlyginimai didėjo pakankamai daug – 20–30 proc., o kitiems penkiems–šešiems esantiems aplinkui atlyginimai neaugo.
Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose vidutinis atlyginimas labiausiai kilo dėl to, kad augo minimali alga, o IT ir komunikacijos sektoriuose – dėl „medžiojamų galvų“.
„Kitą kartą nereikia nieko gaudyti, tiesiog darbdavys matydamas, kad gali išslysti darbuotojas, kelia jam atlyginimą profilaktiškai. Šiame verslo raidos etape manyčiau, kad atlyginimų didėjimas paliečia kvalifikuočiausius ir labiausiai rinkoje gaudomus darbuotojus“, – komentavo G. Nausėda.
Laižosi likusias žaizdas
„Žinote, čia kaip ir ligonių temperatūros vidurkis ligoninėje – vienas prie mirties dėl per didelės temperatūros, o kitas morge, bet vidurkis išeina geras. Mes tikrai neturime duomenų apie didėjantį darbo užmokestį. Tačiau kai kurių specialybių darbuotojų pradeda trūkti“, – DELFI sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo nuomone, atlyginimų vidurkį pakėlė ir valstybės tarnyboje nuo spalio atstatyti atlyginimai.
Tiesa, pašnekovas pripažįsta žinantis pavyzdžių, kur algos auga. „Pavyzdžiui, prekybos sektoriuje didieji prekybos centrai anksčiau mokėdavo minimalų atlyginimą, o dabar įvedė ir kintamą dalį, kuri priklauso nuo rezultatų. Taigi ten nedidelis darbo užmokestis, bet po truputį jis didėja“, – sakė A. Černiauskas.
Tačiau, jo nuomone, yra sektorių, kurie tikrai galėtų mokėti didesnius atlyginimus, pavyzdžiui, finansų sektorius.
Tas pats, anot jo, galioja ir energetikos sektoriui.
„Mūsų problema yra ta, kad darbo užmokestis mažai priklauso nuo darbuotojo sukurtos pridėtinės vertės. Verslas nuolat kartoja frazę, kad darbo užmokesčio dydį lemia darbuotojo kaina darbo rinkoje. Tačiau pažiūrėjus, kaip yra užsienyje, tai turėtų skambėti taip, kad darbo užmokestį lemia darbuotojo sukurta pridėtinė vertė. Tai yra pats pagrindinis rodiklis“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Pašnekovo vertinimu, ten kur reikalinga tam tikra kvalifikacija, ypač techniniams darbuotojams, inžinieriams, kuriuos paruošti nėra paprasta, jiems atlyginimus didina, kad šie neišvažiuotų. Tačiau mažai kvalifikuotiems darbuotojams, kol Lietuvos darbo rinka galutinai nesusitrauks, darbo užmokestis neaugs.
„Matyt, verslui dabar reikia užsigydyti tas žaizdas, kurias patyrė per krizę, o po to jau didinti atlyginimus. Gali būti, kad neliks kam didinti, nes visi emigruos“, – svarstė jis.
DELFI primena, kad SEB banko analitikai gerina savo prognozes ir žada, kad 2013 m. vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti ne 4 proc., kaip prognozuota anksčiau, o 6 proc. Tuo metu 2014 m. prognozuojamas 5,5 proc. darbo užmokesčio didėjimas.
„Sodros“ duomenimis, 1 tūkst. Lt ir mažesnes pajamas neatskaičius mokesčių Lietuvoje gauna 24,3 proc. dirbančiųjų, 1-2 tūkst. Lt – 36,7 proc., 2-4 tūkst. Lt uždirba 29,1 proc., o daugiau nei 4 tūkst. Lt – 9,1 proc.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje buvo 1784 Lt, o minimalus atlyginimas – 824 Lt.
Tuo metu pastarieji metai įmonėms buvo gana sėkmingi. Šių metų biudžete planuojama iš įmonių pelno mokesčio gauti 1,6 mlrd. Lt. 2014 m. pelno mokestį įmonės mokės už praėjusius metus. 2013 m. jo buvo planuojama gauti 1,28 mlrd. Lt, tačiau, Finansų ministerijos duomenimis, planas yra viršijamas ir per vienuolika mėnesių gauta 1,34 mlrd. Lt.