Antradienį paskelbta, kad Rygos teismas priėmė nagrinėti beveik 500 mln. vertės ieškinį bendrovėms „Maxima Latvija“, „Re&Re“, „Tineo“, „Homburg Zolitude“ ir Rygos savivaldybei. Šį ieškinį, pasak R. Ražuko, iškėlė žinomų ir pasiturinčių advokatų grupė.
– Pone Ražukai, ar teisingai suprantu, kad viskas vyksta privataus kaltinimo tvarka?
– Taip. Jį [ieškinį – LRT.lt] iškėlė privačių žinomų, pasiturinčių advokatų grupė, kuri labai aktyviai šia kryptimi dirba nuo pat tragedijos momento. Jokios valstybinės įstaigos ar kitos institucijos iš Latvijos pusės nedalyvauja šiame procese. [...] Nėra pabaigtas policijos tyrimas, ir medžiaga neatiduota prokuratūrai. Žodžiu, neaišku, kas ir kokiu laipsniu...
– Na, bet ieškinį teismas priėmė nagrinėti, tai, matyt, pagrindą mato.
– Teismas priėmė ieškinį nagrinėti dėl fakto.
– Jūs paminėjote žinomų, pasiturinčių advokatų grupę. Ar po tuo turėtų slypėti, kad tie advokatai nori pasinaudoti žmonių nelaime? Ar potekstė ne tokia?
– Na, sunku pasakyti. Faktai žinomi tik tokie. Jie niekaip nebuvo komentuoti. Jeigu 500 mln. [vertės ieškinys], tai ir advokatams procentai – milijonais...
– Noriu klausti dėl valstybinio tyrimo. Kaip jis vyksta? Kada tikimasi jį baigti?
– Kol kas, kiek suprantu, medžiaga yra surinkta, visi liudininkai yra žinomi, su jais yra kalbėta. Dabar turi būti ta fazė, kada griuvimas būtų modeliuojamas tragedijos vietoje. Žodžiu, likusi stogo dalis turėtų būti dirbtinai sugriaunama, filmuojama, kad būtų galima suprasti tą modelį. Tai – priešakyje.
– Ar yra numatyta kokia nors data, kada tas tyrimas turėtų baigtis?
– Ne. Vidaus reikalų ministras atsisako pranešti kokią nors datą. Bet, kiek suprantu, plačiosios visuomenės ir politikų dėmesys nesumažėjo. Taigi netikiu, kad būtų dirbtinai trukdoma. Pakankamai didelė, sudėtinga byla.
– Kaip visuomenė vertina tą tyrimą? Ar tikimasi, kad bus nustatyti kaltininkai, kad jie bus nubausti?
– Na, yra abejonių. Todėl ir prezidentas, ir premjeras, ir politikai tikina, kad kaltininkai bus žinomi ir nubausti. Kandidatė į premjero postą ponia Laimdota Straujuma, kalbėdama apie darbus, kuriuos jai, kaip premjerei, reikės atlikti, vieną iš pirmųjų įvardino tai, kad reikia nustatyti, kas kalti dėl tos tragedijos.
– Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti apie naują kandidatę į premjero postą – ponią L. Straujumą? Kaip suprantu, Jūsų frakcija jau buvo su ja susitikusi, ir Jūs laiminate šitą kandidatūrą?
– Vakar pirmą valandą susitikome su ja, su „Vienybės“ vadovybe ir su dabartiniu premjeru, ponu V. Dombrovskiu. Vyko balsavimas, ir vienbalsiai ją parėmėme.
Ji baigusi Latvijos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, devynerius metus dirbo moksline bendradarbe Ekonomikos institute, apgynė daktaro disertaciją ekonomikos srityje, o 1999 m. atėjo į valdininkiją. Buvo valstybės sekretorė Regioninio planavimo ir gamtosaugos ministerijoje, paskui ėjo tokias pačias pareigas ir Susisiekimo ministerijoje. Pas mus nėra viceministrų, viceministras yra valstybės sekretorius. Žodžiu, aukščiausias biurokratas ministerijoje, kuris, politinei valdžiai keičiantis, nesikeičia. Jis paprastai yra nepartinis.
– Ne taip trumpai užtruko premjero paieškos. Ar jos buvo sunkios?
– Nežinau... Žinoma, buvo didelis nusivylimas, kadangi stipriausią kandidatą – gynybos ministrą prezidentas išbrokavo. Iki šiol neaišku, kokios buvo to priežastys. Prezidentas pasakė, kad tai – įslaptinta informacija, susijusi su gynybos sritimi. Tačiau, mano nuomone, tai nebuvo pakankamai pagrįsta. Visi kiti kandidatai (žinoma, ir visuomenė tą matė) nebuvo pakankamai stiprūs. Na, čia reikia pasakyti, kad kol kas pas mus Latvijoje nesilaikoma Vakarų demokratinės tradicijos, kad partijos pirmininkas yra ir kandidatas į premjerus. Deja, ne. Todėl ir tos paieškos visada užtrunka.
– Ar L. Straujuma populiari visuomenėje?
– Gana populiari. Neseniai paskelbti reitingai. Ji populiari dėl savo veiklos žemės ūkio ministrės srityje ir gana profesionalaus, konstruktyvaus darbo, susijusio su Europos Sąjungos (ES) fondais, jų panaudojimu.
– Latvijos Seimo pirmininkė teigia, kad darbą baigiančio premjero V. Dombrovskio laukia puiki karjera ES. Kaip suprantu, premjeras, matyt, skiria eurokomisarus. Ar kalbama apie V. Dambrovskio tapimą Europos Komisijos nariu?
– Ne, kalbama apie jo kandidatavimą į Europos Tarybos pirmininko postą. Iš šešių kandidatų į šį postą jis yra vienas iš realių kandidatų. Tuo metu į Europos komisaro postą pretenduoja pati Seimo Pirmininkė Solvita Aboltina.
– Kaip manote, ar realu V. Dombrovskiui užimti tas pareigas?
– Kol kas realu. Galbūt kiek nesusipratimo sukėlė jo atsistatydinimas, kadangi Briuselyje ne visiems buvo aišku, kodėl jis atsistatydino ir ar to reikėjo, nors apie tragediją visi buvo labai gerai informuoti. Sykiu jo, kaip premjero, autoritetas, kuris išvedė šalį iš labai sunkios krizės, labai didelis, ir visi jį žino. Todėl manau, kad kol kas jo galimybės yra visai realios. Labai galimas dalykas, kad jis dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose, o paskui gali pakilti dar aukščiau.