Pasak Lietuvos teismų praktiką formuojančio LAT, tik žodžių „iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“ vartojimas internetinėje erdvėje nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei.
„Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodė teismas.
Patenkinęs J. Jucytės skundą kasacinės instancijos teismas panaikino jai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį – Kauno miesto apylinkės teismas bei vėliau bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas buvo konstatavę, kad kaunietė viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos. Už tai jai buvo skirta 1 MGL dydžio (130 Lt) bauda.
Pasipiktino prie Seimo surengta bučinių akcija
Baudžiamojon atsakomybėn kaunietė buvo patraukta dėl viename interneto portale dar 2009 m. lapkričio 29 d. parašyto komentaro – ji piktinosi prie Seimo surengta akciją prieš homofobiją, kai jaunuolių grupė prie parlamento surengė bučiavimosi akciją. Joje pasirodė ir Seimo narys Rokas Žilinskas, pasibučiavęs su vienu akcijos dalyviu.
J. Jucytė teigė nepritarusi tokiai akcijai ir pasivadinusi slapyvardžiu „Visi“ parašė komentarą (kalba netaisyta): „Kurie šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sambūrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, nemokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis -- pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, -- tai IŠKRYPĖLIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta – TEN.“.
Dėl parašyto komentaro nuteista kaunietė tvirtino, kad prie Seimo surengta akcija „Bučiniai prieš homofobiją“ buvo nesankcionuota ir neteisėta, todėl iš neteisės nekyla teisė.
„Joje dalyvavę asmenys akivaizdžiai ir chuliganiškai pažeidinėjo viešąją tvarką, visuomeninę dorovę, o mano pilietinė ir žmogiška reakcija, pasmerkiant tokį neteisėtą elgesį toleruojančius asmenis, buvo pagrįsta ir moraliai pateisinama“, – J. Jucytė aiškino, kad „nesityčiojo iš homoseksualios orientacijos asmenų, o savo komentarą skyrė asmenims, kurie savęs nelaiko homoseksualiais, bet pritaria ir palaiko homoseksualių asmenų nesankcionuotas akcijas, kuriose šie elgiasi neadekvačiai ir amoraliai, viešai ištvirkaudami ir taip pažeisdami visuomenės dorovę bei viešąją tvarką“.
Nuteistoji taip pat pabrėžė, kad savo komentare gėdino asmenis, kurie, esą nepaisydami bendrai priimtų moralės normų, viešai ir įžeidžiančiu būdu demonstruoja savo neadekvačias jusles.
Teisėjai pabrėžė, kad didžioji visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes
Bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir Alvydo Pikelio kolegija nusprendė, kad J. Jucytę pirmosios instancijos teismas nuteisė nepagrįstai.
Pasak teisėjų, anksčiau bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į įvykių kontekstą, dėl kurių interneto portale buvo surašytas komentaras.
„Nebuvo įvertinta tai, kad vadinamoji akcija buvo nesankcionuotas renginys prie pat Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, todėl bendru požiūriu nuteistosios negatyvi reakcija į patį neteisėtą renginį buvo natūrali pilietiška pozicija, – nurodė LAT. – Šiame kontekste būtina pažymėti ir provokuojantį šios akcijos aspektą, renginio dalyvių buvo pasirinkta neteisėta savo pažiūrų ir idėjų reiškimo forma – nesankcionuotas renginys prie pat Seimo rūmų, dalyvių ekscentriškas elgesys tikrai neprisidėjo prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymo. Renginio dalyviai naudodamiesi laisve reikšti savo įsitikinimus bei ugdyti toleranciją privalėjo atsižvelgti į tai, kad laisvė yra neatskiriama nuo pareigos gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas. Didžioji Lietuvos Respublikos visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes“.
Pasak teisėjų, Konstitucijoje įtvirtinta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
„Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, Konstitucijos ginamas vertybes, šeima – kaip konstitucinė vertybė, yra vyro ir moters sąjunga įvairiais pagrindais“, – pažymėjo teisėjai.
Teismas: komentatorė nekurstė kitų visuomenės narių prieš homoseksualius asmenis
Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad komentare parašytais žodžiais „juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į psichiatrinę“ yra išreiškiama tik autoriaus nuomonė, šis komentaro sakinys parašytas būtuoju laiku ir jame raginimo smurtauti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos nėra.
Pasak teismo, nors komentare parašyti žodžiai „iškrypėlis“ bei „pasileidėlis“ ir turi neigiamą bei niekinamą atspalvį lietuvių kalboje, tačiau tik dėl jų vartojimo parašytame komentare, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų skatinančių neapykantą ar kurstančių diskriminuoti šią asmenų grupę, neatsiranda objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
„Internetinėje erdvėje paskelbti kasatorės teiginiai: „iškrypėliai“ ir „pasileidėliai“, išreiškiant jos nuomonę apie homoseksualių asmenų surengtą nesankcionuotą viešą renginį, vertintini kaip ne korektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš homoseksualius asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją“, – pabrėžė Lietuvos teismų praktiką formuojantis teismas.
Pasak teisėjų, Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę“. Anot teisėjų, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).
„Kasatorė, pasirinkdama savo nuomonės apie internetiniame tinklalapyje skelbtą informaciją (reportažą) išraiškos būdą, pavartojo netinkamus žodžius, kaip pati nurodė, išreiškiančius jos nepritarimą neteisėtai surengtai homoseksualių asmenų akcijai, tačiau tik žodžių „iškrypėlis“ ir „pasileidėlis“ vartojimas, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti, – nusprendė teismas.
– Nurodytais aktyviais veiksmais kasatorė nekurstė kitų visuomenės narių prieš homoseksualius asmenis. Be to, tik dėl šių dviejų nurodytų neetiškų kasatorės pasisakymų viešojoje internetinėje erdvėje nenustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė konkretizuota kasatorės tyčia kurstyti interneto vartotojus, skaitančius kasatorės komentarą, prieš homoseksualius asmenis, skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją“.