Kitą savaitę LRT taryba spręs, kam artimiausiems penkeriems metams patikėti nacionalinio transliuotojo vairą. Tarybai neabejotinai iškils klausimas, ar LRT gali vadovauti JAV pilietis.
„Visus klausimus, kurie kyla žiniasklaidai ar visuomenei, LRT taryba, be abejonės, apsvarstys pasitarime. Ten ir svarstysime įvairią mus pasiekusią informaciją. Reikalavimo, kad direktoriumi gali būti tik Lietuvos pilietis, nėra“, – DELFI teigė laikinai LRT tarybai vadovaujanti Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.
Kodėl siekia vadovauti LRT ir ar tam nesukliudys amerikietiškas pasas, DELFI klausė JAV gyvenančio ir Laisvosios Europos/Laisvės radijuje dirbančio V. Pikturnos.
– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į LRT vadovus?
– Nuolat stebiu, kas vyksta Lietuvoje ir kaip gyvena ne tik visuomeninis, bet ir komerciniai radijo bei televizijos transliuotojai, žiūriu ir klausausi laidų. Nesu aktyvus dalyvis, bet manau, kad gerai suprantu, kur yra Lietuvos radijo ir televizijos pasiekimai, o kas yra taisytina. Tuo labiau, kad panašų darbą dirbu ir dabar JAV Laisvosios Europos/Laisvės radijuje. Tai yra privati nepriklausoma tarptautinė žiniasklaidos bendrovė, transliuojanti 28 redakcijų rengiamas radijo, interneto ir televizijos laidas Rytų ir Pietryčių Europos, Rusijos, Kaukazo, Vidurinės ir Pietvakarių Azijos bei Artimųjų Rytų šalims.
Kai vasario mėnesį buvo paskelbtas konkursas ir kai susipažinau su LRT valstybine programų strategija, supratau, gal tiesiog pajutau, kad ši darbą išmanau ir esu vertas kandidatuoti. Turiu daugiau kaip 15 metų intensyvaus vadovaujamo darbo patirties tarptautinėje radijo ir televizijos bendrovėje.
Tuo labiau, kad, dirbant vienoje iš didžiausių žiniasklaidos organizacijų, mano patirtis yra susijusi ne tik su vadybos, administracijos, biudžeto planavimo ir finansų valdymo sferomis, bet ir su programų turinio formavimu.
– Ar nesate atitrūkęs nuo Lietuvos žiniasklaidos rinkos, ar išmanote čia vykstančius procesus?
– Manau, kad ne. Net ir būdamas dabartinėse pareigose, nuolat seku Lietuvos žiniasklaidą. Žinoma, negyvendamas vietoje, ne kiekvieną smulkmeną žinau, bet tikrai nesu atitrūkęs nuo politinių ir ekonominių procesų Lietuvoje, tarp jų ir masinių informacijos priemonių raidos.
LRT galiu pasiūlyti savo stiprią tarptautinę patirtį. Esu artimai susipažinęs su „Reuters“, BBC, AFP, DPA, „Interfax“ naujienų agentūromis. Beje, savo darbe bendrauju su 33 naujienų agentūromis.
Man atrodo, kad žmogus, vadovaujantis nacionaliniam radijui ir televizijai, turi turėti tiek plačią patirtį ir pažintį su pasauliu, tiek ir supratimą apie tai, kas vyksta viduje. Netruks ilgai, kad perkąsčiau tuos dalykus, kurie galbūt man dabar nežinomi.
– Ar kandidatavimas į LRT vadovus reiškia, kad apsisprendėte grįžti į Lietuvą, ar grįžtumėte tik pergalės atveju?
– Viskas priklauso nuo galimybės užsidirbti duonai. Norėčiau rasti vietą, kur mano tarptautinė patirtis būtų naudinga, norima ir reikšminga.
– Kaip nutiko, kad neturite Lietuvos pilietybės?
– Priešistorė labai paprasta. Priimti JAV pilietybę nutariau, kai tai neprieštaravo Lietuvos įstatymams. 2002 m. Lietuvoje priimtas įstatymas leido turėti JAV pilietybę nuo 2003 metų sausio 1-osios (jis galiojo iki 2006 m. lapkričio 16 d.). Mano darbovietė pradėjo tvarkyti JAV pilietybės dokumentus ir informavo, kad ją įgysiu per metus.
Bet JAV valdžios institucijos pasą man įteikė per rekordiškai trumpą laiką – 2002-ųjų lapkritį. Jei būtų įteikę 2003-jų sausį, būtų pagal įstatymo raidę... Žinoma, mane tai sukrėtė, esu lietuvis ir niekam, ypač Lietuvai, nesu nusikaltęs. Vienintelė paguoda, kad kai iš manęs atėmė Lietuvos pilietybę, dukra pagaliau ją gavo.
– Konkurso nuostatose reikalavimo būti Lietuvos piliečiu nėra. Kaip manote, ar dėl Jūsų pilietybės vis dėlto taryboje nekils problemų?
– Man tai problemų nesukels. O tiems, kurie mano, kad tai gali būti problema, siūlau pažvelgti į mano biografiją ir atsakyti į klausimą, kiek aš esu Lietuvai svetimas žmogus ir kiek savas. Ir, kaip teisingai pastebėjote, tokios normos, kad LRT gali vadovauti tik Lietuvos pilietis, nėra nei konkurso nuostatuose, nei LRT įstatuose ir įstatyme.
– Kokios dabar Jūsų pareigos Laisvosios Europos/Laisvės radijuje? Kur esate dirbęs anksčiau?
– Esu Informacijos ir analizės skyriaus vadovas, Vašingtono biure atsakingas už bendrovės žinių ir informacijos biudžetą, jo sudarymą ir valdymą. Dalyvauju redakciniuose pasitarimuose, ruošiu programų pasiūlymus (editorial advisory), glaudžiai dirbu su nacionalinių redakcijų vadovais.
Prieš pradėdamas dirbti Laisvosios Europos/Laisvės radijuje, Masinių informacijos priemonių tyrimo institute (OMRI) dirbau Monitoringo grupės vadovu. Jame stebėjau politinių ir ekonominių įvykių plėtrą Rytų Europoje ir NVS šalyse.
– Ar atvyksite antradienį į konkursą – numatytą pokalbį LRT taryboje?
– Taip, jau turiu bilietą ir esu pasiruošęs pristatyti savo programą, atsakyti į tarybos narių klausimus.
V. Pikturna gimė 1961 kovo 23-ąją Klaipėdos rajone, Jurjonų kaime. 1984 m. baigė tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, čia įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. 1984 m. dirbo Kretingos miškų ūkio gamybiniame susivienijime miškininku; 1985-1990 m. – komjaunimo Kretingos rajono komitete sekretoriumi.
1985-1990 m. dalyvavo Lietuvos kultūros fondo Kretingos rajono rėmimo grupės, Žaliųjų judėjimo veikloje, buvo Lietuvos liberalų sąjungos tarybos narys. 1990-1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nepriklausomybės akto signataras. Nuo 1994 m. gyveno ir dirbo užsienyje – Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, 1997 m. pradėjo dirbti Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo informacijos ir analizių skyriaus vadovu Prahoje, nuo 2008 m. šias pareigas eina Vašingtone.