Gegužės viduryje Seimo narys socialdemokratas, teisingumo ministras J. Bernatonis įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas. Jomis siūloma panaikinti galimybę daugiau nei dvigubai padidinti PVM tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, jei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nustato, kad jie nesilaiko profesinės etikos. Tokiais leidiniais šįmet pripažinti ir PVM lengvatos neteko „Lietuvos rytas“ bei „Respublika“.

Po kurio laiko J. Bernatonio vadovaujama Teisingumo ministerija pasiūlė Vyriausybei nepritarti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teiktoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą, o už šmeižtą bausti tik bauda. Siūlymui švelninti atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą praėjusią savaitę nepritarė ir Vyriausybė. Dėl išvadų šioms pataisoms į Vyriausybę kreipėsi Seimas, jis projektui yra pritaręs po pateikimo.

Už šmeižtą netaikyti baudžiamosios atsakomybės Lietuvą ne kartą ragino žmogaus teisių gynėjai, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) atstovė, atsakinga už žiniasklaidą Dunja Mijatovič.

D. Radzevičius: tai alogiška ir prorusiška

J. Bernatonio ir jo vadovaujamos ministerijos pozicija nustebino prie pataisų rengimo prisidėjusį LŽS pirmininką D. Radzevičių. Jį ypač nustebino J. Bernatonio sumanymas, kad neetiškai žiniasklaidai nereikėtų taikyti ekonominių ar kitokių sankcijų. Iš tokios pozicijos, sako D. Radzevičius, atrodytų, kad ministras – itin liberalus ir ypatingas žodžio laisvės gynėjas.

„Tokia jo pozicija parodė, kad net tie, kurie nuolatos pažeidinėja etikos kodeksą, o tuo pačiu, reiškia, įstatymą, kurie nuolat žmones įžeidinėja ir neetiškai skelbia, ministro nuomone, turėtų būti visiškai atleisti nuo atsakomybės. Tačiau kita išvada, kuri pasirodė po kelių dienų, mane pradžioje lengvai šokiravo: netikėjau, kad būtent Teisingumo ministerija gali dvejoti dėl tokių pataisų“, – DELFI sakė D. Radzevičius.

LŽS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad įstatymo pataisoms pritarė Seimas ir kai kurie žinomi teisininkai, pavyzdžiui, Liudvika Meškauskaitė, dalis prokurorų ir akademikų.

„Jie pritarė, kad žymiai logiškiau pagal praktiką šmeižtą dekriminalizuoti. Dėl to nelabai suprantu ministro dvilypio požiūrio: viena vertus, net ir neetiškai ir nekokybiškai dirbančiai, įstatymus pažeidinėjančią žiniasklaidą atleisti nuo bet kokios atsakomybės, kita vertus, net už menkiausią galima įžeidimą žodžiu arba veiksmu faktiškai ministras lyg ir pasisako, kad būtų baudžiama pačia griežčiausia forma – žmogus daromas nusikaltėliu. Mano asmenine nuomone, šie du prieštaringi ministro sprendimai kelia nerimą, kad ši pozicija gali būti ne pačios ministerijos, o asmeninė ministro“, – dėstė D. Radzevičius.

LŽS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad, dirbdamas vidaus reikalų ministru, J. Bernatonis „Respublikos“ leidinių grupėje spausdino užsakomuosius straipsnius. Beje, J. Bernatonio komandoje dirba buvusių neetiškais pripažintų leidinių „Respublika“ ir „Lietuvos rytas“ žurnalistų.

D. Radzevičius priminė ir tai, kad vienas socdemų lyderių, Druskininkų meras R. Malinauskas su kritikais yra bandęs kovoti baudžiamosiomis priemonėmis (R. Malinauskas siekė nuteisti žurnalistą Romą Sadauską-Kvietkevičių – DELFI). Taigi atrodo, kad patys ministro partiečiai Baudžiamojo kodekso pagalba persekioja atskirus žurnalistus ir ministras tokį modelį palaiko. „Tai man natūraliai siejasi su ponu J. Bernatoniu, kuris irgi yra vienas svarbesnių socialdemokratų partijos asmenų. Aš asmeniškai nenorėčiau tuo tikėti, bet man šie du kontekstai atrodo negražiai sutampantys“, – kalbėjo D. Radzevičius, besitikintis, kad Seime bus į tai atsižvelgta.

J. Bernatonio pozicijas D. Radzevičius vadina „alogiškomis“ ir „prorusiškomis“, mat Rusijoje už viską taikomos kriminalinės bausmės.

Ministerija kaltina konservatorius

Į J. Bernatoniui DELFI adresuotus klausimus Teisingumo ministerija atsakė raštu:

– Kodėl Teisingumo ministerija nepritaria siūlymui švelninti atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą? Kokiais argumentais remiatės?

– Teiginys „Teisingumo ministerija nepritaria siūlymui švelninti atsakomybę už šmeižtą ir įžeidimą“ neatitinka tikrovės. Būtina atskirti nusikaltimo dekriminalizavimo ir bausmės švelninimo klausimus.

Teisingumo ministerijos manymu, turi būti keliamas klausimas, ar nėra tikslinga iš Baudžiamajame kodekse numatytų sankcijų pašalinti laisvės atėmimo bausmę arba ją numatyti tik už kvalifikuotas nusikaltimų sudėtis. Tad Teisingumo ministerija iš principo pritartų bausmės švelninimui – įkalinimo bausmės atsisakymui.

Teisingumo ministerijos specialistų nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už šiuos veiksmus, jeigu jais kėsinamasi iš esmės paneigti atitinkamas konstitucine vertybes, turi būti numatyta teisinė atsakomybė kaip už nusikalstamus veiksmus. Labai svarbu pažymėti, kad iš 46 Europos Tarybos valstybių net 35 valstybėse (įskaitant Lietuvą) šmeižimas ar įžeidimas yra nusikaltimas, už kurį numatyta būtent baudžiamoji atsakomybė. Tik devyniose Europos Tarybos valstybėse, tarp kurių yra Rusija, Ukraina, Armėnija, Rumunija ir t.t., šmeižimas ar įžeidimas yra dekriminalizuotas.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad nemažai tokių nusikaltimų padaroma internetinėje erdvėje. Civilinės teisės priemonėmis sunku būtų nustatyti kaltą dėl įžeidimo asmenį, tai įmanoma padaryti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Todėl atsisakius baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą ar šmeižtą, būtų neapgintos daugybės žmonių, prieš kuriuos buvo padaryti nusikaltimai, teisės.

– Kodėl ministras siūlo naikinti tvarką, pagal kurią dabar neetiškai žiniasklaidai taikomos bausmės naikinant PVM lengvatą?

– 2012 m. vasarą konservatorių vadovaujamas Seimas priėmė PVM įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo nustatė, kad laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams gali būti taikomi skirtingų dydžių pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tarifai - standartinis 21 procento arba sumažintas 9 procentų. Kuris tarifas kokiam laikraščiui ar žurnalui taikomas sprendžia ne kokia nors demokratiniu būdu rinkta institucija ar teismas, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

Minimu įstatymu buvo grąžintas pačių konservatorių panaikintas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas laikraščiams ir žurnalams, tačiau buvo nustatyta, kad toks tarifas taikomas tik tiems leidiniams, kurie laikosi profesinės etikos. Ši norma, kuri iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti logiška ir pateisinama, reiškia, kad jau minėta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri negali būti prilyginama nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, gali spręsti, kuris laikraštis ar žurnalas už jos nuomonės ir požiūrio neatitinkančias publikacijas gali būti baudžiamas bauda, kuri faktiškai yra didesnė nei dauguma Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų baudų - daugiau nei dvigubai didesniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu.

Priėmęs tokį įstatymą konservatorių valdomas Seimas iš esmės sukūrė tai, nuo ko Lietuvos žmonės išsivadavo atkurdami Lietuvos nepriklausomybę 1990-ais metais - žiniasklaidos cenzūros instituciją.

Valstybė privalo rūpintis, kad žiniasklaida, kuri formuoja visuomenės nuomonę svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais, laikytųsi profesinės etikos reikalavimų. Tačiau etika yra ganėtinai abstrakti sąvoka, kurios suvokimas ir interpretavimas absoliučiai priklauso nuo žmonių, kurie priiminėja sprendimus, subjektyvios nuomonės ir supratimo. Todėl žiniasklaida negali būti papildomai apmokestinama dėl etikos pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministrui kilo pagrįstų abejonių dėl tokio reglamentavimo atitikimo svarbiausiam Lietuvos Respublikos įstatymui - Konstitucijai, kuri garantuoja žodžio laisvę ir užtikrina, kad tik teismas galėtų priiminėti sprendimus, pagrįstai ribojančius kertines visuomenes teises.

– Ar J. Bernatonio palankumą neetiškai žiniasklaidai lemia tai, kad dalis jo pavaldinių, patarėjų yra patys anksčiau dirbę neetiškomis pripažintose žiniasklaidos priemonėse?

– Ministras niekada neturėjo, neturi ir neturės jokio palankumo jokioms žiniasklaidos priemonėms. Neetiškomis pripažintos žiniasklaidos priemonės galėtų būti baudžiamos aiškiai nustatytomis baudomis, o ne naikinant PVM lengvatas. Nes, atrodo, šiuo metu Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė, kur už etikos nusižengimus žiniasklaidos priemonės yra baudžiamos ne baudomis, o naikinant joms priklausančias PVM lengvatas.