Minėtame įraše „Veido“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis vadinamas „apsišlapinusiu ir prasigėrusiu politiniu propagandistu“, „šlapimo nelaikančiu prostitutu“, „šlapiaklyniu „Veido” sienlaikraščio kekšiuku“. „Verslo žinių“ redaktorius Darius Tarasevičius pristatomas kaip „prasigėręs politinis propagandistas“.
Įraše kliūva ir buvusiam A. Račo kolegai agentūroje BNS Audriui Matoniui. Rašoma, kad A. Matonis „parsidavinėjęs už ordinus“, o kartu su bačiuliais ir grinevičiūtėmis, sudaro „prostitutų gaują“. Pasak A. Račo, jį nuo tokių prostitutų kaip A.Bačiulis ar A.Matonis pykina.
„Aš tikiuosi, kad tie parsidavinėjantys prostitutai vieną dieną pasigaus ŽIV ir nudvės. Netiesiogine prasme, bet kaip profesijos atstovai“, – rašė A. Račas.
Beje, lapkričio 12-ąją paskelbtas įrašas po kurio laiko iš A. Račo blogo dingo.
Komisija įžvelgė sąskaitų suvedinėjimą
Dėl A. Račo įrašo bloge į LŽLEK kreipėsi dabartinis LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovas A. Matonis. Jis skunde teigė, kad A. Račas paskelbė tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą, profesinę žurnalisto reputaciją įžeidžiančią informaciją.
LŽLEK A. Matonio skundą svarstė pirmadienį. „Nusprendėme, kad A. Račas pažeidė 59-ą etikos kodekso straipsnį – žurnalistas neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų“, – DELFI sakė komisijos pirmininkas Linas Slušnys. Pasak jo, toks sprendimas po diskusijų priimtas žymia balsų dauguma.
59-as etikos kodekso straipsnis skelbia, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, leidėjas, skelbdamas kritinius kūrinius, neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų.
Pasak L. Slušnio, A. Račo kūrinys yra „nekultūringas“ ir „profesionalai taip neturėtų elgtis“.
Komisijos neįtikino A. Račo argumentas, kad jo blogas nėra visuomenės informavimo priemonė. „Etikos komisija, skaitydama Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuri priimta prieš keletą metų, įskaitė, kad A. Račo portalą vis dėlto galima laikyti informavimo priemone. Tai automatiškai užtraukia visas etikos kodekso laikymosi ir kitas pasekmes“, – aiškina L. Slušnys.
A. Račas: įrašą išėmiau, bet nuomonės nepakeičiau
Pats A. Račas sako dar negavęs LŽLEK sprendimo. Jei sprendimas bus ne jo naudai, žurnalistas ketina kreiptis į teismą.
„Aš įrašą išėmiau, nes mano kolektyvas paprašė išimti. Jų nuomone, net ir rašydamas kaip pilietis A. Račas savo bloge, lieku ir BNS vyriausiuoju redaktoriumi. Mano kolegų nuomone, ten pavartota truputėlį per aštri retorika. Kadangi man kolegos svarbiau nei A. Matonis, atsižvelgiau į jų nuomonę“, – kalbėjo A. Račas. Jis sakė dalyvavęs LŽLEK posėdyje ir jame komentavęs visą A. Matonio skundą – jo formą, turinį, teisinį pobūdį.
„Pirmiausia, ar racas.lt yra visuomenės informavimo priemonė? Manau, kad komisija turėjo pirma šitą dalyką išspręsti. Priešingu atveju A. Matonio skundas visiškai bereikšmis ir beprasmis – komisija nagrinėja tik žiniasklaidos priemonių etikos kodekso pažeidimus“, – aiškina A. Račas. Jis etikos sargams taip pat bandė paaiškinti tinklaraščio sąvoką. Pasak A. Račo, tai vieta, kur žmonės skelbia savo nuomones, įžvalgas reakcijas ir panašiai.
A. Račo teigimu, A. Matonis – viešas asmuo, o pagal Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir pagal Lietuvos teismų praktiką, viešo žmogaus atžvilgiu leidžiama gerokai aštresnė ir platesnė kritika negu privataus asmens atžvilgiu. „Labai noriu pabrėžti, kad tai tik teisinė argumentacijos dalis. Kita argumentacijos dalis, kodėl vienaip ar kitaip vadinau A Matonį, komisijai buvo išdėstyta. Aš ir komisijai sakiau – mano nuomonė nepasikeitė. Nepaisant to, kad išėmiau įrašą, mano nuomone nepasikeitė“, – užtikrino BNS vadovas.
A. Račas komisijos nariams kalbėjo apie Rolando Pakso apkaltos istoriją, A. Matonio su Raimundu Lopata parašytą knygą „Prezidento suktukas“, A. Matonio pietus su prezidentu Valdu Adamkumi, iš V. Adamkaus rankų gautą ordiną, A. Matoniui dirbant BNS, prezidento dekrete ir knygoje neteisingai nurodytas jo pareigas. Pasak A. Račo, šie argumentai ir paaiškina, kodėl jis susidaręs tokią nuomonę apie A. Matonį.
A.Matonis: „prostitutu“ nesu ir niekada nebuvau
„A. Račas dėl man ne visai suprantamų priežasčių mane viešai koneveikia ne pirmą kartą. Man atgrasu viešai aiškintis santykius su A.Raču, kurių būčiau linkęs visai neturėti, tačiau manau, kad mano profesinė reputacija gali turėti įtakos ir mano darbovietės reputacijai, tad tai nėra vien asmeninis reikalas. Manau, tas pat taikytina ir naujienų agentūros BNS vadovui A. Račui, kurio rašinį Komisija pripažino pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą“, – DELFI sakė A. Matonis.
Blogas – žiniasklaidos priemonė
Tai, kad blogas – visuomenės informavimo priemonė, abejonių nekyla žurnalistų etikos inspektorei Zitai Zamžickienei. „Pagal teismų praktiką, blogas laikomas visuomenės informavimo priemone – žiniasklaida. Visi rašantys traktuojami kaip žurnalistai, jiems galioja etikos kodeksas ir kiti įstatymai“, – teigia Z. Zamžickienė.
Beje, prieš keletą metų Liutauras Ulevičius, kaip tinklaraščio autorius, kreipėsi į Seimo Ryšių su visuomene skyrių prašydamas išduoti akreditaciją. Seimo kanceliarija akreditacijos nesuteikė traktuodama, kad L. Ulevičius nėra žurnalistas. L. Ulevičius dėl to kreipėsi į teismą. Teismas pripažino, kad profesionaliai rinkdamas, rengdamas ir skelbdamas informaciją L. Ulevičius yra žurnalistas ir įpareigojo Seimo kanceliariją akreditaciją jam išduoti.