Lietuvos verslininkai bijo žiniasklaidos

Lietuvos verslininkai bijo žiniasklaidos ir laiko ją neskaidria, rodo antikorupcinių iniciatyvų organizacijos „Transparency“ Lietuvos skyriaus atliktas sociologinis kriminologinis tyrimas. Apklaustieji verslininkai neskaidriausiomis žiniasklaidos priemonėmis vadina „Respubliką“, „Lietuvos rytą“ ir LNK televiziją, o skaidriausiomis – Lietuvos televiziją, „Verslo žinias“ ir agentūrą BNS.

Absoliuti dauguma apklaustų verslininkų tiki milžiniška žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę. Beveik 62 proc. respondentų visiškai tiki ir per 29 proc. greičiau tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti.

Reikalavimas susimokėti – masiškas

Per 12 proc. turėjusių reikalų su visoje šalyje platinama nacionaline spauda teigia per pastaruosius 2 metus atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais tai spaudai už jų įmonei palankių publikacijų, kurios nėra reklama, paskelbimą arba nepalankių straipsnių nepaskelbimą.

Iš visų respondentų, kurie turėjo reikalų su žiniasklaida, 13 proc. teigia žiniasklaidai už palankių publikacijų paskelbimą arba nepalankių nutylėjimą.

Per 49 proc. su savaitiniais žurnalais susidūrusių verslininkų teigia, kad jiems buvo leista suprasti, kad už reklamą tos žiniasklaidos priemonės žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie jų įmonę.

Tokią užuominą teigia supratę 36 proc. susidūrusiųjų su regionine TV ir beveik 35 proc. susidūrusiųjų su visoje šalyje platinama nacionaline spauda.

Be to, 54 proc. susidūrusiųjų su žiniasklaidos redaktoriais ir direktoriais nurodė, kad jie leido suprasti, jog už reklamavimąsi žiniasklaidos priemonėje jos žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie įmonę.

Pusė verslininkų, turėjusių reikalų su žurnalistais, tokių užuominų gavę ir iš jų.

Užsakomuosius straipsnius ir laidas, kurios palankiai nušviečia įmonių reikalus, tačiau nėra aiškiai pažymėti kaip reklama, teigiamai vertina beveik 18 proc. respondentų, beveik 43 proc. – neutraliai ir beveik 40 proc. – neigiamai.

Juodžiausia įvardijama „Respublika“

Paklaustieji kaip neskaidriausias žiniasklaidos priemones įvardino nacionalinius dienraščius „Respubliką“, „Vakaro žinias“ ir „Lietuvos rytą“, o skaidriausius – „Verslo žinias“, „Valstiečių laikraštį“ ir Lietuvos televiziją, agentūrą BNS.

56 proc. turėjusiųjų reikalų su „Respublika“ laiko šį leidinį neskaidriu laikraščiu, o „Vakaro žinias“ – 42 proc. „Lietuvos rytą“ neskaidriu laiko beveik 48 proc. su šiuo laikraščiu reikalų turėjusių respondentų.

LNK neskaidria televizija laiko per 45 proc. respondentų, turėjusių reikalų su šiuo TV kanalu, o per 47 proc. laiko skaidriu. Tuo metu naujienų agentūrą BNS neskaidria laiko vos 7 proc. apklaustųjų.

Apskritai žiniasklaidą korumpuota laiko 79 proc. verslininkų. Paklausti, kaip jie supranta, kas yra korupcija žiniasklaidoje, respondentai dažniausiai (beveik 44 proc.) minėjo: „užsakomieji, apmokami straipsniai, publikacijos“, beveik 21 proc. nurodė, kad ji „neobjektyvi, melaginga, reikiama linkme iškreipta informacija“.

Vertinant korupciją atskirose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, vidutinio ir stambaus verslo atstovai mažiausiai korumpuotomis laiko internetinės žiniasklaidos priemones - 64 proc. apklaustųjų mano, kad jos nekorumpuotos. Kad internetinė žiniasklaida yra korumpuota mano 25 proc. apklaustųjų.

Labiausiai korumpuota verslininkai laiko nacionalinę spaudą - kad ji korumpuota mano 74 proc. apklaustųjų, kad nekorumpuota - 21% apklausos dalyvių.

„Transparency International“ Lietuvos skyriui parengus tyrimo koncepciją ir klausimyną rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiais apklausė 502 vidutinio ir stambaus verslo įmonių atstovus. Tyrimą finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.