Savo paskyroje socialiniame tinkle viešojo maitinimo vieta sukritikavo raginimus melstis už Paryžių (#PrayforParis) ir tai iliustravo suplėšyta Šventojo Rašto dalimi. Socialiniame tinkle tai sukėlė daugybę reakcijų, ryšių su visuomenės specialistai mano, kad padaryta nevykusi klaida.
Sekmadienį, Vilniuje veikiančios bendrovės „Kiaulių valdovai“ kavinės „Keulė Rūkė“ socialiniame tinkle pasirodė įrašas po teroristinių išpuolių Paryžiuje, kalba netaisyta.
„Vakar buvo daug postū facebooke su hashgtagu #prayforparis. Ironishka, nes aklas zhmoniū tikėjimas aukshtesnėmis galiomis, o ne jū pachiū veiksmais ir veiksmū pasekmėmis ir sukelia visą dramą. Shiandien-sekmadienis, „shventa diena“, bet shiandien mes nesiūlom niekam eiti i bazhnychią, degti zhvakeliū ir melstis. Tai būtū didelis pazheminimas tiem, kurie zhuvo dėl religiniū fanatikū kaltės. Zhmogaus gyvybė neturi vertės, kai gyveni tik iliuzija apie pomirtinį gyvenimą. Mes gyvename vieną kartą ir turime mėgautis kiekvienu momentu. Shiandien sekmadienis, ir mes shvenchiam gyvenimą ir shluostomės barzdas kvailomis maldomis. #peaceforparis #fuckreligion“, - rašoma jų socialiniame tinkle.
Taip pat pridėta nuotrauka: suplėšyta Šventojo Rašto dalis – Psalmynas, ant kurio nuvarvintas mėsainio padažas.
Socialiniame tinkle tai sukėlė prieštaringų vertinimų: kai kurie tokiam įrašui pritarė, kiti juo piktinosi.
„Reikėjo šitą nuotrauką padaryti su Koranu, būtų arčiau tikrovės. Bet baisoka, ane? Nieko tokio, tiks ir krikščioniškos knygos, pasiteisinam „visos religijos yra šūdas“, krikščionių radikalai nešaudo ir galvų nepjausto. Saugu ir patogu, feisbuke pasirodėm. Jūs apgailėtini konformistai“, - rašė vienas iš komentatorių.
Ryšių su visuomene specialistai taip pat ėmė dalintis šiuo įrašu, prirašydami, kodėl tokia komunikacija nevykusi.
Pasak jo, įmonės pozicija, kad yra žodžio laisvė ir dėl to galima daryti ir sakyti, ką nori, yra netinkama, nes įmonė daro sau žalos.
„Abejoju, kad rimtos bendrovės sau galėtų tai leisti, nes tai atbaido norą tapatintis su įmone, pirkti jos gaminius. Mano nuomone, tokie žingsniai turi būti daromi labai pasvertai, - kalbėjo A. Katauskas. - Žmogaus tikėjimo purvinimas, per agresyvius, į kraują orientuotus simbolius, manau, rodo, kad sumuštinių gamintojai visiškai nesupranta, į kokią diskusiją veliasi. Kai tuo metu žiniasklaidoje matai kraujo dėmes ant žmonių drabužių, grindinio iš Prancūzijos, mano asmeninė reakcija buvo tokia, kad vyksta tragedijos subanalinimas, iškraipymas, o kraujas vaizduojamas tarsi padažas, kurį nusivalai.“
Ryšių su visuomene specialistas dėsto, kad vėliau bandymas atsikirsti, kad žodžio laisvė leidžia sakyti bet ką, gilino problemą.
„Akivaizdu, kad žmonių komentarai esą į Šventojo Rašto plėšimą niekas nesureaguos taip piktai kaip į Korano ir kad jie pasirinko lengviausią kelią, turi pagrindo. Būtų gerai, kad jie nebandytų nieko kito panaudoti. Tai ir yra reakcija, kurią kompanijos elgesys iššaukė“, - kalbėjo A. Katauskas.
„Taigi tu esi marketingistas, ar PRščikas, ar kas ten dar. Skaitai internetą ir supranti, kad štai, visi kalba apie tą patį, viena tema yra karšta, ir jauti, kad tau reik, moralė šalin, kažkaip kapitalizuotis ant jo. Sugalvoji idėją. Imiesi daryti. Tada pagalvoji darsyk ir privarai į kelnes, nes tu gražus, jaunas ir tau valytis pirštus į Koraną yra baisu. Ką darai? Teisingai, susirandi tą ramų vaikį kieme ir atsirauni ant jo“, - įrašu su draugais pasidalino ryšių su visuomene specialistas Andrius Baranauskas.
Maitinimo įstaiga: tai - pilietinė pozicija
Greito maisto restoraną valdančios bendrovės direktoriaus pavaduotojo Dominyko Čečkausko atsakyme DELFI dėstoma, kad maitinimo įstaiga turi savo pilietinę poziciją.
„Tai yra pilietinė pozicija, ginanti laisves. Laisvė turėti savo nuomonę, laisvė apsispręsti pačiam, o nesekti tuo, ką liepia religinės ar valstybinės institucijos. Laisvė mėgautis savo gyvenimu taip, kaip atrodo teisinga tau pačiam“, - nurodoma komentare.
Anot jo, Paryžiuje įvyko kelios atakos, nukreiptos prieš gyvenimu besimėgaujančius žmones.
„Šias atakas įvykdė žmonės vedami savo religinių įsitikinimų. Mes jaučiamės tiesiogiai susiję su šių teroro aktų aukomis, nes giname žodžio laisvę ir esame restoranų versle, - rašo jis. - Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo mūsų reklaminis veiksmas - yra paprastesnių ir lengvesnių būdų reklamuoti mūsų mėsainį. Tai buvo mūsų nuoširdi ir asmeniška reakcija į tai, kas įvyko Paryžiuje. Mes supriešinome per daug rimtą požiūrį į religiją ir mėgavimąsi gyvenimu, nes per rimtas požiūris į religiją veda prie fanatizmo ir neapykantos, o mėgavimasis gyvenimu – niekada.“
D. Čečkauskas paaiškina, kad Psalmynas buvo pasirinktas todėl, kad Lietuvoje Islamas nekelia problemų.
„Tačiau krikščionybė Lietuvoje kelia daugybę problemų ir stipriai stabdo visuomenes progresą“, - mano jis. - Reakcija į mūsų postą įrodo mūsų iškeltą problemą.“
Restorano atstovas nurodė, kad klientų įžeidę jie nesijaučia, nes tokio tikslo neturėjo.
„Tokią mūsų komunikaciją vertina mūsų lojali publika, jie vertina tai, kad turime nuoseklią pilietinę ir politinę poziciją, - komentavo D. Čečkauskas. - Aplink mus buriasi bendruomenė, kuri palaiko racionalų, o ne religingą požiūri į pasaulį. Jaučiame labai stiprų užnugarį ir palaikymą.“
Ar įrašas „neadekvačiai įžeidžia“?
Po greito maisto restorano „Keulė rūke“ įrašu socialiniame tinkle netruko pasipilti smerkiantys komentarai esą tokiu būdu kurstoma neapykanta ir nesantaika prieš religines grupes.
„Kaip tik planavau pas jus apsilankyti, todėl savotiškai džiaugiuosi visa tai perskaitęs prieš. Savo ruožtu pažadu ne tik pas jus niekuomet neateiti, bet ir jūsų „taikos žinią“ paskleisti bent jau tarp savo draugų“, – rašė vienas pasipiktinęs internautas. Pritarimo jis susilaukė ir iš kitų bendraminčių.
Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto, „Keulė Rūkė“ įrašą socialiniame reikėtų vertinti kaip saviraišką, nepaisant to, jog toks įrašas gali užgauti ar įžeisti.
„Europos žmogaus teisių teismas, nustatydamas žodžio laisvės ribas demokratinėse valstybėse, yra nurodęs, jog saviraiškos laisvė taikoma ne tik informacijai ar idėjoms, kurios būtų priimamos palankiai ar laikomos neužgauliomis, bet taip pat ir toms, kurios gali užgauti, šokiruoti ar trikdyti. To reikalauja pliuralizmas, demokratija ir atvirumas, be kurių demokratinė visuomenė egzistuoti negali, – rašoma Žmogaus teisių stebėjimo instituto komentare.
„Taip pat EŽTT, nagrinėjęs pareiškimus dėl religinių jausmų įžeidimo, yra išvystęs taip vadinamą „neadekvačiai įžeidžiančios“ („gratuitously offensive“) saviraiškos testą. Mūsų vertinimu, remiantis šiuo testu, minėta reklama nesiekia „neadekvačiai įžeisti“ bei „neadekvačiai neįžeidžia“ tam tikros religinės bendruomenės jausmų. Galbūt galėtų būti keliamas klausimas dėl tokios reklamos etiškumo, tačiau vertinant žodžio laisvės ribų kontekste – tokie pareiškimai turi būti laikomi laisvos, stiprios ir atviros demokratinės visuomenės gyvenimo dalimi“, – aiškina žmogaus teisių stebėjimo ekspertai.
Lietuvoje BMW vairuojančiam jaunuoliui sužalojus žmones stotelėje, buvo rastas jo postas socialiniame tinkle, kur jaunuolis prieš nelaimę skelbė, kad „laikas pažadinti žvėriuką“ ir paviešino automobilio nuotrauką. Po to padangomis prekiaujanti bendrovė pasiūlė pažadinti žvėriuką, nes su jos padangomis esą žmonės stotelėse yra saugūs ir tai sukėlė pasipiktinimą.
Verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ konsultantas Audrius Savickas tuomet priminė daugiau rezonansinių komunikacijos atvejų, viena jų – karo įvaizdžiai drabužių reklamose.
„Viena iš labai daug triukšmo sukėlusių kampanijų yra „United Colors of Benetton“ drabužiai, kurie buvo reklamuojami su kotroversiškais fotografijos darbais. Bosnijos Hercegovinos karo metu jie padarė reklamą su nušauto žmogaus marškinėliais, kurie buvo sutepti krauju“, - priminė A. Savickas.
Reklamoje buvo matomi krauju sutepti marškinėliai su kulkos skyle.
„Kas atsitiko su „United Colors of Benetton“? Žmonės tikrai tą reklamą matė, tikrai ji padarė poveikį, bet iki tokio lygio, kad žmonės ateidavo į parduotuves ir sakydavo: mes reklamą matėme, bet jūsų drabužių nepirksime. Prasidėjo neigiama reakcija. Tad klausimas, ko reklama sieki? Jei žinomumo – jį gauni, bet kas iš to?“, - klausė A. Savickas.
Pasak jo, aktualiją panaudoti savo komunikacijai yra geras sprendimas, tačiau tai turi būti padaryta labai profesionaliai, kad žmonių neįžeistų ir neskaudintų.