Filmai yra labai gera terpė produktų reklamai. Visų pirma dėl to, kad retas žiūrovas suvokia, kad kino juostoje rodomas vienas arba kitas produktas yra reklama. Tai supranta ir filmų kūrėjai, ir reklamdaviai, ir tuo naudojasi. Dėl to kino juostose dažnai galima išvysti žinomus prekinius vardus. Vienas ryškiausių ir akivaizdžiausių tokios reklamos pavyzdžių yra serija apie slaptąjį agentą 007. Ši serija tapo kultine jau seniai ir yra puiki terpė reklamuoti įvaizdžio prekes. Kai kurie gamintojai netgi yra pasirašę ilgalaikes sutartis su „Bondiados“ kūrėjais.
Bondo automobiliai ir laikrodžiai
Agentas 007 taip pat mėgsta prabangius laikrodžius. Iš pradžių jis nešiojo „Rolex‘us“, vėliau iškeitė šį gamintoją į „Seiko“, o paskutinėse dalyse ant Bondo rankos buvo galima išvysti „Omega“. Kiek laikrodžių gamintojams kainuoja tokia reklama, neskelbiama.
Filmuose - tik naujausios technologijos
Kadangi Džeimsas Bondas naudoja pačias naujausias, pažangiausias (ir dažnai brangiausias) technologijas, „Bondiados“ serija gerai atspindi šiuolaikinės technikos progresą. Pirmose dalyse slaptasis agentas nenaudojo mobiliųjų telefonų, nes jie paprasčiausiai dar nebuvo sukurti tikrovėje. Pirmą kartą toks įrenginys buvo parodytas 1997 metų juostoje „Rytojus niekada nemiršta“ („Tomorrow Never Dies“).
Kuomet „Sony“ nusipirko „Ericsson“, Džeimas Bondas pradėjo naudoti tik „Sony Ericsson“ ir „Sony“ telefonus. Nieko nuostabaus, nes šiai kompanijai priklauso „Columbia Pictures“, kuri prisidėjo prie paskutinių trijų „Bondiados“ dalių kūrimo. Naujausioje serijos dalyje slaptasis agentas, kuriam leista žudyti, naudoja išmanųjį telefoną „Sony Xperia T“. Rinkoje šis aukštos klasės aparatas be užuolankų pristatomas kaip Bondo telefonas - „The Bond Phone“.
Trapi riba tarp reklamos ir tikrovės
Ar visi atvejai, kuomet filmuose parodomi žinomi prekiniai ženklai, yra tyčiniai, specialiai užsakyti reklamdavių? Sunku pasakyti. Gali būti, kad kartais taip atsitinka ir netyčia. Arba žinomi pavadinimai rodomi be jokio atlygio tik tam, kad pabrėžti kino juostos sąsajas su tikrove. Bet kuriuo atveju žiūrėdami kino filmą turime visuomet atsiminti, kad tai tėra fikcija, meno kūrinys.
O straipsnį galima pabaigti tokiu anekdotu. Kadangi maldoje yra frazė ”kasdieninės duonos duok mums šiandien”, ”Coca-Cola“ šefai pagalvojo, kad neblogai būtų, jei Popiežius pakeistų maldą į “kasdieninės duonos ir Coca-Colos duok mums šiandien”. Nuvyko pas Popiežių ir sako:
- Prašom Jūsų įterpti šią frazę į maldą ir paaukosime milijoną dolerių.
- Ne, ką jūs vyrai, negaliu - sako Popiežius.
Šie pasiūlo dar daugiau. Bet Popiežius nesutinka. Išėjo „Coca-Cola“ šefai nusiminę ir kalbasi tarpusavyje:
- Pasiūlėm jam milijoną, vėliau ir dar daugiau, o Jisai nesutiko. Tai kažin kiek Jam sumokėjo kepykla?…