„Metų marketingo vadovo titulas – netikėtas, bet malonus apdovanojimas“, sako p. Romualda ir pasakoja apie tai, kaip kasdien randa įkvėpimo vis naujiems darbams, kokiu keliu atėjo iki dabartinės pozicijos ir kokios savybės mirtinai reikalingos marketingo profesionalui.
- Papasakokite, kaip Jūs atsidūrėte čia, kur esate dabar?
- Man pačiai buvo sunku apsispręsti, kuo noriu būti, nes mokykloje labai gerai mokiausi visus dalykus – ir turbūt tai yra blogiausias galimas variantas, nes atrodo, kad sektis gali bet kurioje srityje, kurią tik pasirinksi. Mokiausi sustiprintoje literatūros klasėje, bet kai vyresnioji sesuo pasirinko žurnalistiką, nenorėjau būti lyginama su ja, tad nusprendžiau studijuoti ekonomiką. Prisidėjo dar ir tai, kad tuomet norinčių studijuoti ekonomiką buvo labai daug ir konkursas buvo labai didelis. Norėjosi įrodyti, ką galiu. Studijos patiko, kaip ir ten sutikti žmonės, bet tuo pat metu turėjau ir antrąjį universitetą – studentų organizaciją AIESEC.
Organizuodavome projektus, seminarus, konferencijas, patys ieškojome rėmėjų ir mokėmės lyderystės. Tai išaugo į puikų kontaktų tinklą, AIESEC taip pat sutikau ir savo būsimą vyrą. Vėliau pasirinkau tarptautinės prekybos specializaciją, kur rinkodara net nekvepėjo, o ieškodama įdomaus darbo, netyčia pakliuvau į reklamos agentūrą, kur „užsikabinau“ ir likau.
Keletą metų dirbau projektų vadove ir komunikacija man atrodė visas pasaulis. Kai po poros metų mane pakvietė į BIOK, paaiškėjo, kad pasaulis yra kur kas platesnis ir toli gražu nesibaigia su komunikacijos projektais. Iki tol reklamos agentūros kliento kėdė atrodė kur kas šiltesnė ir patogesnė, bet realybėje mano darbas susidėjo iš galybės naujų, anksčiau niekad nečiupinėtų užduočių. Kai žiūriu į praeitį, tuometinis produkto vystymas, pardavimai, tyrimai ir kitos kasdienės darbo dalys atrodo visiška saviveikla, bet akivaizdu, kad kažkas iš viso to gavosi.
- Atsisėdus į kliento kėdę, kas Jus sužavėjo labiausiai?
- Produktų vystymas. Nišų ieškojimas, galvojimas, ko nori vartotojas, kaip išsiskirti iš konkurentų, kaip patraukliai pateikti patį produktą. Įdomiausia ir labiausiai vežanti sritis – tai išvystyti pirminę idėją iki galutinio produkto. O kai jis jau atsiranda parduotuvės lentynoje ir pirkėjų namuose, galiu lengviau atsikvėpti.
- Ar turite mylimiausią produktą?
- Man jie visi yra brangūs, net ir tie, kurių jau nebėra rinkoje. Ne visi produktai išgyvena, ne visi yra vienodai sėkmingi, bet tikrai turiu artimų ir mylimų – tarkime, skystas muilas. Atrodytų nieko ypatingo, bet nuo jo daug kas atkalbinėjo, atseit, kaip čia kosmetikos gamintoja turės buitinės chemijos produktą? Visgi aš sakiau, kad jei kiti brandai gali turėti skystą muilą, kuo mes esame prastesni? Šiandien tai yra vienas geriausiai perkamų mūsų produktų, o juk galėjome užsimerkti, nepastebėti tos galimybės ir prarasti puikią progą.
- Iš kur kyla neįprastos idėjos? Kas suteikia tikėjimo, kad produktas bus sėkmingas tuomet, kai visi konsultantai atkalbinėja?
- Remiuosi rinkos tyrimais, skaičiais, kurie parodo tam tikrą potencialą, stebiu, kuria kryptimi juda didieji gamintojai, klausausi vartotojų pageidavimų – jie pasako išties daug! Šiais metais išleidome kremą nuo saulės, nes kasmet mus užgriūdavo laiškai pavadinimu „kodėl nėra lietuviško kremo nuo saulės?!“.
- Kaip vertinate šį naują produktą?
- Mažuosius išsikeltus tikslus pasiekėme, bet aš niekada nesidžiaugiu pirmaisiais skaičiais, nes jie yra labai apgaulingi – būtina sulaukti pakartotinio pirkimo. Šiuo atveju pakartotinis pirkimas bus tik kitą vasarą, taigi tik tada ir pamatysime rezultatus. Rinkodaroje apskritai reikia turėti daug kantrybės. Visada sakau, kad tikrieji rezultatai pasirodo tik po 2 – 3 metų darbo, todėl labai gaila, kad ne visi kolegos sulaukia savo žvaigždžių valandos, dauguma naujų įspūdžių ieškoti išeina kaip tik tuo metu, kai galėtų pradėti džiaugtis darbo vaisiais.
- Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokius darbus pasiliekate sau, o ką pavedate komandos nariams?
- Mėgstu pasilikti sau laisvės ir neapibrėžtumo, kad galėčiau greitai reaguoti į netikėtus force majeure įvykius, o tai mūsų darbe pasitaiko labai dažnai! Kita vertus, kartais reikia turėti laiko tiesiog kūrybai ar strateginiams apmąstymams. Kartą lyginau savo ir kolegės darbotvarkes – jos laikas suplanuotas pusvalandžio tikslumu, bet aš negaliu dirbti kaip laikrodis.
Man būtinas laiko rezervas jau vien dėl paties darbo pobūdžio. Neįsivaizduoju savęs atsakant, kad laiko susitikimui turėsiu tik rytoj ir tik pusvalandį. Viena iš mano, kaip vadovo, darbo dalių yra skirti pakankamai laiko tokiems neapčiuopiamiems, bet labai svarbiems ir skubiems klausimams spręsti. Žinoma, kartais tokie nesibaigiantys klausimai trukdo susikaupti, tačiau randu tam įvairių kitų būdų.
Turiu keletą mėgstamų kampų darbe – viename gerai skaičiuojasi, kitame gerai rašosi, į dar kitą nueinu trumpam pailsėti. Pakeisti darbo aplinką yra labai sveika, gali ne tik į darbus, bet ir į save pažiūrėti iš kitos perspektyvos. O štai kai mano skyriaus darbuotojai išeina atostogų, aš pasijuntu kur kas arčiau žemės – turiu daryti realesnius, labiau apčiuopiamus darbus. Ir džiaugiuosi tuo!
- Ar kada susimąstėte, pažiūrėjote į save iš šalies – kokios Jūsų asmeninės savybės padėjo pasiekti tai, ką turite dabar?
- Manau, kad su patirtimi atsiranda daugiau ramybės ir užtikrintumo, žinai, kur gali laukti rizika ir kaip to išvengti. Kol esi jaunas specialistas, viskas, ką darai, atrodo baisu, labai baudi save už klaidas. Karjeros pradžioje ir aš turėjau bemiegių naktų ir daug ašarų, bet dabar suprantu, kad iš klaidų mes mokomės. Jos atsitinka visiems, bet niekada iš to nedarau didelės problemos – ieškome būdų išspręsti situaciją, o jei negalime, priimame tai kaip pamoką ateičiai.
Atvirumas ir smalsumas rinkodaroje yra privalomos savybės!
Turi žinoti, matyti, pastebėti naujas tendencijas, naujas madas, girdėti kitų nuomonę, įsiklausyti į pirkėjus, partnerius, kolegas. Turi būti lankstus, mokėti prisitaikyti prie naujų situacijų, turi būti komandos narys, bet tuo pačiu metu turi būti ir pragmatiškas. Mano direktorius kažkada sakė, kad esu su skaičiais nesusipykęs marketingistas – taigi svarbiausia mokėti derinti kūrybiškąją ir logiškąją savo dalis.
- Kiekvienas marketingistas iš dalies yra ir savo kompanijos veidas. Svarbu ką darome, ko siekiame, kaip kalbame. Ar jaučiate, kad turite tokių įsipareigojimų? Kaip jie veikia Jūsų podarbinį gyvenimą?
- Ruošdamasi bet kokiam renginiui, būtinai atkreipiu dėmesį į tai, kaip atrodau. Aplinkiniai natūraliai domisi, kokias priemones naudoju pati, ką rekomenduoju ir mėgstu, o mano vonia yra geriausias kosmetikos priemonių pristatymas svečiams. Ieškodami naujų darbuotojų, atkreipiame dėmesį į tuos, kurie mūsų produkciją žino, naudoja ir myli. Mes visi esame tam tikri ambasadoriai, ir tai daryti yra lengva, nes pats produktas yra geras, gražus ir sveikas. Natūralumas ir paprastumas – man artimos savybės, todėl atstovauti savo prekės ženklą man yra lengva ir maloni darbo dalis.
Kai laimėjote CMO rinkimus, minėjote, kad Jums labai svarbu mokymosi ir tobulėjimo galimybė darbe. Papasakokite apie tai plačiau.
- Taip, išties, tai, kad įmonė yra vietinė ir yra gamintoja, suteikia platesnes galimybes nei turi gamintojų atstovai. Mes turime daug saviraiškos galimybių – patys turime sugalvoti, kokių produktų mums reikia. Mūsų įmonė yra demokratiška, skatiname darbuotojus laisvai ir drąsiai reikšti savo idėjas. Daug kas turbūt pastebėjo, kad įmonė keičiasi ir dalis tų pokyčių atsiranda dėl asmeninės darbuotojo įtakos: keičiasi produktai, keičiasi stilius, pakuotės ir reklamos. Kiekvienas darbuotojas įneša savo dalį į produktą, todėl kiekvienas turi teisę sakyti, kad taip, tai yra ir jo sukurtas gaminys.
- Kokių labiausiai netikėtų idėjų esate išgirdusi iš kolegų?
Crazy idėjų, kurių gal niekad ir neįgyvendinsime, turime visą knygą. Dalis idėjų yra visiškai utopinės, kaip, pavyzdžiui, uodus atbaidantis šampūnas, bet išbandome ir naujus drąsius produktus – tarkime, kad ir vardinis A. Jagelavičiūtės rankų kremas, riboto leidimo, su asmenine citata. Pagaminome ir naują „Aras“ dušo želė pavadinimu „After Sex“. Labai daug dėmesio susilaukė ir „Ecodent“ juoda dantų pasta – apie ją daug šnekama, ji labai dažnai perkama dovanoms, siekiant nustebinti.
Įmonė, kuri nenorėtų eksperimentuoti, bandyti, mokyti vartotojų, atsisakytų tokių idėjų. Rinkodaroje turime daug jaunų žmonių, drąsių, alkanų mokytis, turinčių daug idėjų, daug energijos, leidžiančių sau daugiau. Jie mums labai daug davė – drąsių, įdomių idėjų ir nestandartinių sprendimų. Kartais pagaunu save, kad pradedu mąstyti apie tai, ką jau esame darę, kad reikia ieškoti paprastesnio sprendimo, ir tuomet reikalinga ta jaunatviškų idėjų atsvara.
- Kaip mėgautis darbu, rasti jame malonumą, kai atrodo, kad jau viskas išbandyta ir padaryta?
Prisipažinsiu, mane buvo ištikusi kūrybinė krizė, rimta kūrybinė krizė – praėjus maždaug trims metams nuo darbo pradžios. Mokiausi vadovų magistrantūroje, auginau vaikus, manau, kad tiesiog persitempiau. Pajutau, kad man niekas nebeįdomu, kad pirmadienio rytai nebedžiugina, ir nusprendžiau išeiti iš darbo. Ramiai perdaviau darbus naujam žmogui, o šiek tiek pasiilsėjusi pradėjau dirbti dėstytoja, ir tai man iš tiesų patiko. Po kurio laiko sulaukiau kvietimo grįžti į BIOK, buvau pailsėjusi ir vėl pilna idėjų. Dabar jau vėl artėju prie tos trijų metų ribos, bet jaučiu, kad antrasis etapas man yra kitoks, suprantu, kad išėjimas į kitą įmonę nieko iš esmės nepakeis, nes darbas būtų labai panašus. Taigi naujų potyrių ieškau asmeniniame gyvenime, o ne darbinėje veikloje.
- Kaip leidžiate laiką po darbo?
Daugiausiai laiko būnu mama – turiu tris dukras ir joms reikalingas mano dėmesys. Esu aktyvi ir mėgstu įvairovę – kartą per savaitę su vyru šokame pramoginius šokius. Draugė iš manęs juokiasi „nejaugi per dešimt metų dar neišmokote šokti?“, bet mes tobuliname judesius, ruošiamės šokių konkursams.
Pati stebiuosi, kaip mes, suaugę žmonės, užsiklijuojame numerius, einame šokti, jaudinamės, dreba kojos – argi streso mums maža? Galbūt tai būdas perlipti per save, išeiti iš komforto zonos, atitrūkti nuo darbinių rūpesčių, nes tik pradėjus galvoti apie svarbius reikalus, ima pintis kojos. Šokių pamokos padeda būti tik čia ir dabar, ir tokie vakarai man labai brangūs. Mėgstu teatrą, koncertus, taip pat ir gaminu, bet būtinai šeimai ar draugams, ne sau vienai. Tai tokie paprasti ir malonūs dalykai, kuriuose galima surasti įkvėpimo. Aš net pradėjau sportuoti, kuo prieš keletą metų tikrai nebūčiau patikėjusi. Atradau savo sportą, bet laikas nuo laiko einu į treniruotę skirtingu metu, pas skirtingas treneres – man būtina įvairovė.
- Kas Jus labiausiai motyvuoja kiekvieną dieną imtis naujų darbų?
- Žinoma, tikslo siekimas motyvuoja – šiuo atveju tai yra pardavimai, ko siekia visa įmonė. Apdovanojimai, konkursai, prizai yra labai smagu ir malonu, bet jei tai neveda prie pardavimų, tai yra tik miela smulkmena. Taip pat motyvuoja ir tai, kad daugiau ir geriau dirbdamas būsi įvertintas. Kita vertus, kartais tikrai padeda nuoširdus pagyrimas. Mums visiems reikia motyvacijos – tiek vidinės, tiek ir išorinės. Kai pasigendu pagyrimų, tiesiog išsiprašau jų, o pati esu pasižadėjusi pastebėti ir pagirti kolegas, ir daryti tai viešai.
- Koks jausmas būti geriausia CMO?
- Labai geras jausmas. Nesitikėjau, bet išgirdus savo vardą, apėmė sunkiai nusakomas jausmas! Labai didelė emocija! Grįžusi namo negalėjau užmigti, o anksti ryte šeštadienį norėjau eiti į darbą ir nugriauti kalnus. Sulaukiau daug sveikinimų, ir dar kartą įsitikinau, kaip svarbu yra tai, kad tavo darbas pastebimas ir pagiriamas. Vienintelis nepatogumas – negaliu prizo laikyti namie, nes mergaitės užsimanė pašaudyti (prizas yra lankas su strėle).
- Kokios savybės svarbiausios, norint tapti geriausiu rinkodaros specialistu?
- Būti atviram, smalsiam ir domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, stebėti aplinką. Būti atviru – tikrai ne viską pats gali sugalvoti, o kartais ir nereikia, užtenka savaip pritaikyti pastebėtas idėjas. Ieškoti įkvėpimo paprastuose dalykuose. Niekada neprarasti sveiko kuklumo, žinoti, kad galima ir dar geriau, juk daryti stebuklus neišeinant iš kabineto neįmanoma. Visada mokytis, ieškoti žinių, idėjų ir įspūdžių. Siekti aukščiau ir daugiau.