LRT taryba antradienį uždarame posėdyje tikrino, ar kandidatai į LRT vadovus atitinka jiems keliamus reikalavimus. D. Radzevičius nuo šio klausimo pareiškė nusišalinantis, tad šiai posėdžio daliai pirmininkavo jo pavaduotoja Lolita Jablonskienė.
Po posėdžio L. Jablonskienė žurnalistams sakė, kad formaliai visi septyni kandidatai keliamus reikalavimus atitinka. LRT taryba su kandidatų septintuku susitiks kovo 26-ąją. Po pokalbių su jais taryba spręs, kam penkerių metų kadencijai patikėti LRT vairą.
Ar D.Radzevičius nepainioja interesų?
LRT tarybos pirmininkas D. Radzevičius antradienį svarstant, ar visi kandidatai atitinka kaliamus reikalavimus, nusišalino, tačiau kai taryba nustatė reikalavimus kandidatams į šias pareigas, sprendimų priėmime dalyvavo.
Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius DELFI teigė negalįs vienareikšmiškai įvertinti, ar D. Radzevičius supainiojo interesus kartu su visa taryba priimdamas sprendimus dėl kriterijų kandidatams, ar ne.
„Situacijoje, apie kurią manęs klausiate, galėjo būti du variantai. A variantas – įsivaizduokime, kad D. Radzevičius nebuvo geras žmogus ir rengiant reikalavimų į generalinio direktoriaus pareigas aprašą jis galėjo įtraukti kažkokį reikalavimą, kur tik jis pats atitinka arba kur turi konkurencinį pranašumą prieš kitus“, - svarstė R.Juozapavičius.
„Bet jeigu jis buvo geras žmogus, jis tiesiog nepagalvojo: nieko neįtraukė, bet buvo geras žmogus. Klausimas, kaip buvo iš tikrųjų, išlieka. Mano supratimu, profesionalu iš viešojo sektoriaus lyderių reikalauti interesų konfliktų vadybos“, - pridūrė buvęs VTEK narys.
R. Juozapavičius svarstė, kad rengiant reikalavimus kažkokiam darbui, kurį pats ketini dirbti, galima nusišalinti, tačiau, pasak pašnekovo, situacija yra sudėtinga ir sunkiai įvertinama.
D.Radzevičius: nuo visų įtakų konkurso eigai nusišalinau
D. Radzevičius DELFI sakė apie kandidatavimą ilgai galvojęs, ruošęsis ir apsisprendęs tik paskutinę dokumentų padavimo dieną. Jis aiškina nuo visų galimų įtakų konkurso eigai taryboje nusišalindavęs, nedalyvavęs konkurso nuostatų rengime. Vasarį taryba bendru sutarimu patvirtino naujus reikalavimus kandidatams į LRT vadovus. Pasak D. Radzevičiaus, jei kažkam dėl to kyla klausimų, galima paklausti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
„Esu įsitikinęs, kad visuomeninis transliuotojas yra viena geriausių ir stipriausių žiniasklaidos kompanijų Lietuvoje ir ne tik joje. Esu įsitikinę, kad didžiulis iššūkis ir didžiulė garbė vadovauti tokiai kompanijai“, – kalbėjo D. Radzevičius.
D. Radzevičius sakė konkurso laikotarpiui nusišalinęs nuo visų pareigų LRT taryboje, jis nedalyvavo vokų atplėšime ir dokumentų priėmime. Kovo 26-ą jis taryboje dalyvaus tik kaip kandidatas į vadovus ir balsavime nedalyvaus.
D. Radzevičius jau trečia kadencija vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungai (LŽS) ir neketina toliau siekti išlikti šiame poste. „LŽS reikia atsinaujinimo, naujų idėjų, žmonių. Man asmeniškai šis iššūkis buvo labai įdomus, visa kita parodys konkursas. Penktus metus dirbu taryboje, manau, pažįstu LRT ir geriau galėčiau realizuoti idėjas dirbdamas tiesiogiai LRT, o ne taryboje“, – teigė pašnekovas.
Gegužę baigiasi D. Radzevičiaus LRT tarybos pirmininko kadencija. Jis sakė bet kokiu atveju nebepretenduosiantis tarybai toliau vadovauti ir svarsto visai palikti tarybą.
Reikia daugiau nei pusės tarybos narių palaikymo
Kovo 26-ą kandidatai į LRT vadovus turės pristatyti savo numatomą veiklos programą. Po pokalbių su kandidatas taryba rinks generalinį direktorių. LRT vadovas turės surinkti daugiau nei pusę tarybos narių balsų.
Nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau nei pusės visų LRT tarybos narių balsų, tame pačiame LRT tarybos posėdyje skelbiamas pakartotinis slaptas balsavimas dėl dviejų daugiausiai balsų surinkusių pretendentų. Jeigu keli pretendentai surenka vienodą didžiausią balsų skaičių, pakartotinai slaptai balsuojama dėl šių kandidatų. Jeigu antrojo balsavimo metu nėra nustatomas laimėtojas, artimiausiame LRT tarybos posėdyje yra priimamas sprendimas dėl naujo konkurso skelbimo. Tokiu atveju LRT taryba paveda LRT generalinio direktoriaus pareigas einančiam arba kitam asmeniui laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.
LRT tarybos patvirtintuose reikalavimuose numatyta, kad kandidatas į LRT vadovus turi turėti magistro arba jam prilygintą išsilavinimą, mokėti lietuvių kalbą ir bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.
LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Dabartinio generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus penkerių metų kadencija baigsis balandžio 1-ąją. LRT vadovas „ant popieriaus“ gaus 13 tūkstančių litų atlyginimą (apie 9800 Lt „į rankas“).
LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius 6 metams skiria prezidentas, keturis narius 4 metams skiria Seimas, dar keturis narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu tarybai vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius. Tarybai taip pat priklauso Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė, žurnalistai Liudvikas Gadeikis ir Edmundas Ganusauskas, verslo konsultantas Tomas Eitutis, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Daunoravičienė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Zina Gaidienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė, dailėtyrininkė L. Jablonskienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Giedrė Lastauskienė ir ilgametis politikas Česlovas Juršėnas.