Per radijo stotį išgirdęs reklamą vyras pasipiktino jos turiniu: „ar man vieninteliam atrodo amoralu naudoti tokias nelaimes „marketingo“ tikslais?“ - klausė jis. Reklamuojamam prekės ženklui atstovaujanti įmonė pateikia savo poziciją.
„Ar dar yra pasaulyje žmonių, kurie neprasilenkia su sveika logika ir morale?, - laišku į DELFI kreipėsi skaitytojas.
Toliau jis dėsto per radiją skambėjusios reklamos turinio esmę: „Ji skambėjo daugmaž taip: „Brangioji, pažadinkim savo žvėriuką... Su „Kumho“ padangomis visi saugūs, net autobusų stotelėje“.
Įmonės „AD Baltic“ atstovai, kuriems priklauso prekės ženklas „padanguspecialistas“, raštu komentuoja, kad ši reklama – priemonė atkreipti dėmesį į saugumą keliuose.
„Tyrimai rodo, kad į jautrias socialines problemas dėmesį geriausia atkreipti drąsesniu reklamos sprendimu. Automobilių padangos yra vienas svarbiausių techninių dėmenų saugumui kelyje, todėl žmones ragina rūpintis savo ir savo artimųjų saugumu pasirenkant kokybiškas padangas“, - rašoma įmonės komentare.
DELFI primena, kad BMW vairuotojas įsirėžė į Vilniaus viešojo transporto stotelę ir jose stovėjusius žmones. Į ligoninę išvežti aštuoni žmonės, tačiau nubrozdinimų ir sumušimų patyrė dar daugiau gyventojų.
Iškart po avarijos žmonės ėmė dalintis, įtariama, automobilį vairavusio Arnoldo Ivanausko įrašu feisbuke, kuriame matyti juodas BMW automobilis, kurio valstybinis numeris GZJ 675. Tai tas pats automobilis, kuris sukėlė avariją Vilniaus gatvėje prie Operos ir baleto teatro.
„Laikas pažadinti žvėriuką“, - socialiniame tinkle rašė A. Ivanauskas, o nuotraukoje matyti juodasis BMW.
Aštri reklama - kaip vaikščiojimas ašmenimis
Verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ konsultantas Audrius Savickas mano, kad reklamai naudoti rezonansinius įvykius yra protingas sprendimas.
„Reklamos istorijoje yra buvę rezonansinių kampanijų panašiomis temomis. Viena iš labai daug triukšmo sukėlusių kampanijų yra „United Colors of Benetton“ drabužiai, kurie buvo reklamuojami su kotroversiškais fotografijos darbais. Bosnijos Hercegovinos karo metu jie padarė reklamą su nušauto žmogaus marškinėliais, kurie buvo sutepti krauju“, - priminė A. Savickas.
Reklamoje buvo matomi krauju sutepti marškinėliai su kulkos skyle.
„Tokia reklamos forma pasakoja istoriją, iš esmės, tai yra išmintingas būdas reklamuotis, kai pasinaudoji kita įvykusia aktualia ar kito sukurtu įdirbiu. Pavyzdžiui, „Tado Blindos“ alus pasinaudojo T. Blindos įvaizdžiu – tai įžvalgus būdas. JAV tai yra labai populiaru, dažnai reklamai naudojami politikų nusišnekėjimai ir nedideliems prekių ženklams tai gali greitai padėti“, - mano A. Savickas.
Tačiau jis sako, kad yra ir tam tikros ribos, kurias peržengus galima tikėtis visuomenės pykčio.
„Kas atsitiko su „United Colors of Benetton“? Žmonės tikrai tą reklamą matė, tikrai ji padarė poveikį, bet iki tokio lygio, kad žmonės ateidavo į parduotuves ir sakydavo: mes reklamą matėme, bet jūsų drabužių nepirksime. Prasidėjo neigiama reakcija. Tad klausimas, ko reklama sieki? Jei žinomumo – jį gauni, bet kas iš to? Tuo atveju bendrovė švelnino savo toną. Lietuvoje rezonansine reklama galima pavadinti atvejį, kai Rūpintojėlio įvaizdis buvo panaudotas alaus reklamoje“, - priminė A. Savickas.
Tuomet, anot reklamos eksperto, Rūpintojėlis vaizduotas kaip didžėjus ir prasidėjo raginimai alaus nebepirkti.
„Tai yra visuomenės brandumo klausimas: jeigu riba yra peržengta, apie tai signalą turi duoti visuomenė ir tai jau yra blogai. Jeigu riba neperžengta ir pasinaudota aktualija, tai yra sveikintina. Bet tokios reklamos kūrimas - kaip vaikščiojimas ašmenimis“, - mano A. Savickas.
Tačiau jis nesutinka su nuomone, kad šokiruojančios reklamos yra efektyvios.
„Tyrimai rodo, kad šokiruojančios, baisios reklamos neveikia, jos nepadidina eismo saugumo. Kodėl, yra įvairių interpretacijų, viena iš jų – sužadinamos žmogaus gynybinės reakcijos, žmonės informaciją atmeta ir mano, kad čia sakoma ne jiems ir ne apie juos, - aiškino A. Savickas. - Labiau veikia tos reklamos, kurios kalba metaforų kalba, nerodo kraujo, bet, natūralu, kad jas sudėtingiau sukurti.“
Pašnekovas primena, kad šokiruojančių reklamų yra ir daugiau, pavyzdžiui, kai reklamose naudojami skirtingų tikėjimų atstovai, ką tik gimę vaikai, gyvūnai, tačiau ne kiekviena jų sužadina neigiamą visuomenės reakciją.
„Kur yra riba, kaip ją pajausti, tai jau yra komunikacijos specialistų profesionalumo ir talento klausimas“, - mano A. Savickas.