Apie tai specialistai diskutuoja profesionalams skirtame forume.
„Puslapis atrodo, kaip 2005 m. pagamintas. Jame naudojami patys seniausi principai, net kodą žiūrėdamas matai, kad ten naudotos senos technologijos, kurios dar interpretuojamos naršyklių, bet praktikoje jau nebenaudojamos“, – atnaujintą svetainės versiją DELFI komentavo interneto dizaineris Mantas Gudauskas.
Neranda naujausių technologijų
Specialistas paminėjo, kad atnaujinta svetainė nėra pritaikyta besinaudojantiems išmaniaisiais telefonais interneto vartotojams.
„Tas pats yra su informacijos pateikimu, struktūra. Kai užsuku į svetainę, noriu sužinoti, ką veikia Seimo nariai, ir taip paprastai man nepavyksta surasti informacijos. Turiu ilgai pasėdėti, kad galėčiau ką nors surasti“, – savo kritiką naujai svetainės versijai tęsė M. Gudauskas.
Dizaineris pridėjo, kad visai neseniai atnaujintas puslapis primena prieš dešimtmetį kurtą internetinę svetainę: „Tuomet buvo tekstinės informacijos pateikimas, vėliau puslapiai tapo intuityvesni, žmonės galėjo lengviau pasiekti informaciją, ją rasti. O čia struktūra kaip 2005 m. su kažkiek šiuolaikinių technologijų, kurios pritaikytos ne taip, kaip turėtų būti“.
Kaip pavyzdį, M. Gudauskas paminėjo puslapyje naudojamą „flash“ technologiją, kuri šiuo metu yra jau pamirštama.
Dar daugiau IT specialistų kritikos puslapis sulaukė projekto kainos kontekste. Buvo piktinamasi, kad projektui neva skirta 4 mln. eurų, o rezultatas – badantis akis.
Projektas kurtas penkerius metus
Seimo Komunikacijos skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas teigė, kad viešojo pirkimo konkursas „Informacinių sistemų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kūrimo ir diegimo paslaugos“ konkursas buvo paskelbtas dar 2010 m. gruodį.
Viena iš projekto dalių – „E-Seimas – elektroninės demokratijos priemonių plėtojimas Lietuvos Respublikos Seime“. Seimo internetinės svetainės atnaujinimas buvo tik vienas jau iš šio projekto dalių.
„Buvo numatyta modernizuoti ne tik minėtąjį interneto portalą, bet ir dar keturias informacines sistemas bei vieną posistemę, bei sukurti dar dvi naujas informacines sistemas. 2012 m. rugsėjį priimtu Teisėkūros pagrindų įstatymu Seimo kanceliarijai perdavus Teisės aktų registrą, „E-Seimas“ projekto apimtis teko išplėsti – buvo būtina modernizuoti Teisės aktų registrą“, – teigė A. Zeleniakas.
Konkursą laimėjo UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ jungtinės veiklos pagrindu. Visam „E-Seimas“ projektui buvo skirta 4,128 mln. eurų. 15 proc. – valstybės biudžeto, 85 proc. – ES lėšų.
Kaip teigė A. Zeleniakas, Seimo interneto svetainės informacinės sistemos sukūrimui buvo skirta 292 207 eurai.
„Svetainėje sukurtos keturios naujos elektroninės paslaugos ir viena paslauga modifikuota. Įdiegus elektroninį parašą sudaryta galimybė, pavyzdžiui, elektroniniu būdu pateikti peticiją. Svetainė pritaikyta prie naujos Teisės aktų informacinės sistemos. Pavyzdžiui, viena iš elektroninių paslaugų yra atsiliepimų ir pasiūlymų pateikimo teisės aktams ir teisės aktų projektams galimybė registruotiems svetainės naudotojams, tokiu būdu įtraukiant visuomenę į teisėkūros procesą“, – aiškino A. Zeleniakas.
Taip pat, jo teigimu, paieškos sistema svetainėje yra derinama prie lietuvių kalbos ypatumų – bus naudojamas lietuviško teksto mišrus lematizavimo-kamieninis-sinoniminis-ontologinis indeksavimo metodas, sudaryta galimybė svetainėje atlikti Seimo archyve esančios medijos informacijos paiešką ir peržiūrą.
Šiuo metu internetiniame portale vartotojai taip pat gali matyti raudonomis raidėmis bėgančią eilutę: „Atsiprašome už nepatogumus, svetainė šiuo metu yra tobulinama“.
Kaip teigė A. Zeleniakas, dėl projekto sudėtingumo yra derinami ryšiai tarp atskirų informacinių sistemų. Atnaujinimas reiškia, kad portale bus atveriamos naujos skiltys.
Projekto parengta vizija liko neįgyvendinta
„E-Seimas“ projekto konkursą laimėjusios įmonės „Affecto Lietuva“ Verslo plėtros vadovas Romualdas Budriūnas taip pat pabrėžė, kad projektas apėmė įvairių informacinių sistemų sukūrimą, o interneto svetainė – tik labai nedidelė projekto dalis.
„Pagal vykdytus viešuosius pirkimus buvo įsigyjama įranga, programinės įrangos licencijos ir kt.“, – aiškino jis. Taip pat pašnekovas pabrėžė, kad nors projekto įgyvendinimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. kovo mėnesį, pagrindinės projekto gairės investiciniame projekte buvo parengtos dar 2006 m., o reikalavimai ir techninės sąlygos baigti detalizuoti tik 2010 m.
R. Budriūnas pasakojo, kad projekto metu buvo apimta daug įvairių Seimo kanceliarijos veiklos aspektų: jos buvo modernizuojamos arba kuriamos atskiros sistemos.
„Svetainės dizainas buvo kuriamas bendrame projekto įgyvendinimo kontekste, kai buvo atliekama sistemos analizė ir projektavimas, o daugiausia laiko užėmė jo derinimas ir tvirtinimas su užsakovu (Seimo kanceliarija – red.)“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, svetainės dizainas buvo nustatytas Seimo kanceliarijos sprendimu ir įtvirtintas kanceliarijos įsakymu.
„Projekto pradžioje parengta dizaino koncepcija, po ilgų derinimų ir diskusijų, liko neįgyvendinta, nes patvirtintas buvo toks sprendimas, kurį matome dabar“, – teigė „Affecto Lietuva“ atstovas.
Pasak jo, viešųjų pirkimų sutartyse juos laimėjusios įmonės privalo laikytis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
„Be abejo, ilgas laikotarpis (šio projekto atveju – ypatingai ilgas) tarp reikalavimų nustatymo ir projekto įgyvendinimo ypač mažina galimybes atsižvelgti į besikeičiančią aplinką ir įgyvendinti inovacijas“, - pridėjo įmonės atstovas.
2014 m. pradžioje internetinės svetainės atnaujinimo įgyvendinimas buvo perduotas viešąjį konkursą kartu laimėjusiai UAB „Sintagma“.
Kaip portalui DELFI kalbėjo įmonės vadovas Albertas Šermokas, priežasčių, kodėl būtent taip atrodo atnaujintas internetinis puslapis, reikėtų ieškoti pačioje Seimo kanceliarijoje.
„Dizaino klausimai – ne tiekėjo pusei, o Seimo kanceliarijai, kurios atstovai ir turi savo nuomonę, kaip turi atrodyti puslapis“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto A. Šermokas, išsakydamas savo asmeninę nuomonę, teigė, kad nepaisant technologinių dalykų, kurie galėtų būti modernesni, iš esmės internetinė svetainė atitinka informacijos pateikimą, kurį Seimas turėtų pateikti visuomenei.