Tam tikslui buvo pasitelktas imituojamas reklaminis BTL veiksmas – interaktyvus žaidimas „Šarados“, kurio metu naudojant vaizdo konferencijos įrangą renginio dalyviams buvo siūloma pažaisti galvosūkį. Tiek priėję prie stendo, tiek dalyvaujantys „šaradų“ žaidime, konferencijos dalyviai buvo fiksuojami sistemos.
„Pagal tai, kiek realiai buvo fiksuojamas BTL veiksmas matome, kad iki 5 sek. daugiau kaip pusė dalyvių atkreipė dėmesį į stendą, iki 10 sek. dėmesį išlaikė 15% vartotojų, na o tokių kurie užsibuvo ilgiau buvo 15% - tai dalyviai, kurie domėjosi „šaradų“ žaidimu arba buvo įsitraukę į patį veiksmą.“ - sakė Retail Media vadovas Aurimas Simanavičius.
„Sistemos pritaikomumas platus – nuo reklamos efektyvumo pagrindimo iki specialaus reklaminio turinio pateikimo tinkamai auditorijai. Vartotojų elgsenos sistema gali būti panaudojama tiek vaizdinės, tiek statinės reklamos matomumo matavimams“,- sakė bendrovės vadovas.
Pašnekovas teigia, kad mūsų įmonė jau beveik metus stebi pirkėjų elgsenos įpročius prekybos centruose tam, kad galėtume tiksliai apskaičiuoti pasiekiamos auditorijos duomenis. Reklamos užsakovams yra svarbu žinoti ne bendrą auditorijos kiekį, o realiai pasiekiamus kontaktus, todėl ši sistema puikus įrankis įrodyti reklamos efektyvumą.
„Surinkti pirkėjų elgsenos duomenys mūsų klientams sukuria didelę vertę, nes mūsų kompanija gali optimaliai paruošti reklamos transliacijų grafiką transliacijas suplanuojant taip, kad jos pasiektų maksimalų kontaktų skaičių kuomet tikslinės auditorijos srautai prekybos centruose yra patys didžiausi.“ – teigia A. Simanavičius –
„Reklamos trukmė irgi svarbus matas, nes žinant, kad dauguma žmonių žvilgsnį fiksuoja tik 5 sek video klipus ir reikėtų ruošti trumpus ir aiškius, kad neprarasti vartotojų dėmesio ir optimaliai paskirstyti biudžetą“ ,- sakė įmonės vadovas
„Pagal atliktus tyrimus vartotojai dažniau yra lojalūs ir teigiamai priima naujieną apie prekės ženklo pokyčius, be to jie dažniau eina į prekybos centrus, daugiau perka, noriai dalinasi atsiliepimais apie prekę, bei linkę patys ginti mėgstamą prekės ženklą nuo neigiamų atsiliepimų, ypač aktyviai tai daro socialiniuose tinkluose. Vartotojams imponuoja ryškios spalvos ir viena neperkrauta žinutė, todėl visa reklama turi būti kuriama remiantis vartotojų tyrimų rezultatais.“ ,- sakė mokslininkas, matematinės rinkodaros modeliavimo specialistas, ekonometrinių modelių bendraautoris, konferencijoje „Adrenalinas / Sinergija, kurianti vertę“ Peteris S. H. Leeflangas.
Pranešėjas teigia, kad yra daug matavimo parametrų, tačiau svarbiausia yra išmatuoti vartotojo dėmesį, nes kitaip reklamos efektyvumas abejotinas. Pagal atliktus tyrimus, dažniausiai žmonės žvilgsnį fiksuoja tik 1,5 sek į pačią vaizdinę reklamą, o 1 sek į tekstinę informaciją. Galima daryti išvadą, kad reklama turi būti neperkrauta tekstu ir lengvai perskaitoma.
„prekės ženklai turi labai ne daug laiko būti matomi, nes vartotojai reklamą fiksuoja ne daugiau nei 4 sekundes, o smegenys informaciją priima per 0,1 sekundę.“ ,- pasakojo S. H. Leeflangas.
„Pats marketingas keičiasi, nuo žiniomis bei intuicija paremtų sprendimų pereinama į duomenimis pagrįstą marketingą, tame tarpe duomenimis pagrįstą reklamos kampanijų kūrimą, planavimą bei vykdymą“, – pabrėžia Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) direktorius Gintautas Kučas,.
„Internetinė bei mobili reklama, reklama socialiniuose tinkluose kaip priemonės marketingo specialistams yra itin patraukli, kadangi suteikia daug įvairių tikslių duomenų apie efektyvumą. Tuo tarpu tradicinėse medijose sužinoti analogiškus duomenis neįmanoma arba sunku. Visgi, užsakovams būtų naudinga žinoti pvz. kada, kiek ir kokie žmonės pastebėjo reklamą žurnalo puslapyje, lauko stende ar prekybos vietoje, kiek iš jų susidomėjo reklamuojamu produktu, pasidomėjo plačiau" ,- pasakojo Gintautas Kučas.
„Galimybė stebėti reklamos prekybos vietoje efektyvumą ypač patraukli tiems prekių ženklams, dėl kurių vartotojai sprendimus priima prekybos vietoje – įtakoti jų apsisprendimą“ – teigia P. Kučas.
„Verslas suinteresuotas reklamos grąža, ir vienas pirmųjų rodiklių yra kokio dydžio auditoriją pasiekė, arba kiek žmonių pastebėjo reklamą prekybos vietoje – puiku, kad tokia galimybė egzistuoja ir Lietuvoje. Neabejoju,kad šios technologijos dėka neužilgo įmonės galės ne tik matyti efektyvumą, bet ir mokestis už reklamą priklausys nuo faktiškai pasiektos auditorijos dydžio.“,- pabrėžė P. Kučas.