Už grojamą popsą kritikuojama LRT: žmonės prašo Giulijos ir V.Šiškausko

Kodėl Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) daugiausia groja populiariąją muziką, kodėl neatnaujinami sveikinimų koncertai? Tokios kritikos antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje sulaukę nacionalinio transliuotojo vadovai teisinosi, kad patys žmonės pageidauja ne „Triumfo arkos“ arijų, o Giulijos, Vytauto Šiškausko, sentimentalių dainų apie mamą ir senelį. Tuo metu sveikinimų koncertai prilyginami psichologinei ir socialinei pagalbai vienišiems.

Dėmesį į per nacionalinį transliuotoją skambančią muziką atkreipė LRT tarybos nare tapusi muzikologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Gražina Daunoravičienė.

Daugiausia G. Daunoravičienės kritikos sulaukė pirmoji Lietuvos radijo (LR) programa bei Lietuvos televizija (LTV). Mozikologė pastebi, kad LRT dominuoja populiarioji muzika ir dainuojamasis žanras. Ji pasigenda skirtingų stilių, krypčių, kitų muzikos žanrų įvairovės, kuri tenkintų įvairesnių visuomenės sluoksnių poreikius bei skonį.

Atskiro dėmesio sulaukė per LRT transliuojami sveikinimų koncertai. G. Daunoravičienė atkreipė dėmesį į būtinybę juos modernizuoti.

Siekti auditorijos, bet nepataikauti pigiam skoniui

Pasak LR programų direktorės Guodos Litvaitienės, pirmoji LR programa, kurios auditorija didžiausia, groja populiariąją muziką. Jos teigimu, tokio formato muziką groja ir tos stotys, į kurias LRT bando lygiuoti – tarkime, BBC.

G. Litvaitienė aiškino, kad „Klasika“ groja klasikinę muziką, „Opus 3“ orientuojasi į kokybiškesnę jaunimo muziką. Pasak jos, atskirose LR laidose galima išgirsti įvairios muzikos – ir klasikinės, ir populiariosios.

LTV direktorius Rimvydas Paleckis aiškino, kad televizijos tikslas – apimti kuo platesnį muzikinį spektrą ir siekti auditorijos. „Mūsų pozicija kaip ir su laidomis – ne pataikaujant pigiam skoniui aprėpti kuo didesnę auditoriją“, – sakė R. Paleckis.

Sveikinimų koncertas – psichologinė ir socialinė pagalba vienišiems

G. Litvaitienė sutiko, kad per radiją transliuojamas „Sveikinimų ratas“ pasenęs ir sėkmingas ne kokybe, o klausytojų skaičiumi. „Mes ne kartą baudėmės jos atsisakyti, tada pagalvodavome, kad tai vis dėlto yra psichologinė ir socialinė pagalba žmonėms, kurie yra vieniši ir taip išreiškia savo bendravimo trūkumą“, – kalbėjo G. Litvaitienė.

„Pageidavimų koncertas – tai, ko reikia – yra rinka, auditorija. Apklausos rodo, kad to reikia masiniam žiūrovui – tai jie patys pasirenka“, – pridūrė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

LTV vyriausioji režisierė Asta Einikytė aiškino, kad LRT turi beprotiškai didelį muzikinių kūrinių fondą, kurį galima naudoti sveikinimų koncertams. „Net kai žmogus skambina ir prašo Vytauto Šiškausko, mes jam siūlome iš „Triumfo arkos“ gražų kūrinį. Jis sako „man nereikia, aš noriu V. Šiškausko ir viskas“. Jis moka už tai pinigus“, – kalbėjo A. Einikytė.

Panašiomis mintimis dalijosi ir LR muzikos laidų vyriausioji redaktorė Birutė Paškevičienė.

„Tas peikiamas „Sveikinimų ratas“ – repertuaras nėra jau toks vestuvinis, kurį reikėtų labai peikti. Paminėsiu rytdienos koncerto pavardes – ir „Ratilio“, ir Vaclovas Daunoras, ir mūsų „el Fuego“, dainuojantys operiniais balsais, ir folkloro ansamblis dar vienas, ir Štrausą matau, Raimundą Paulą. Žmonės, žinoma, pageidauja tik Kučinsko, Cicino, Giulijos ir taip toliau, mes pastaruoju metu jau atsisakėme visų norus tenkinti ir formuojame truputėlį patys“, – sakė B. Paškevičienė.

Pasak redaktorės, net ir į studiją skambinantys žymūs žmonės prašo dainų apie mamą, senelį. B. Paškevičienės teigimu, tos dainos sentimentalios, gal kartais ne visai gerai padainuojamos, bet jų prašoma.

Radijo darbuotojai atskleidė ir kitas vidines problemas – muzikos redakcijoje mažai žmonių, nebėra stažuočių į užsienį, kurios būtinos norint reaguoti į vykstančius pokyčius.