Viešas renginys vyko vienoje sostinės galerijoje, kurioje tuo pačiu metu eksponuoti dailininko Audriaus Gražio paveikslai.
Savo rašte LATGA reikalauja išimti paveikslų nuotraukas ir sumokėti 60 Lt be pridėtinės vertės mokesčio atlyginimą už kūrinių panaudojimą internete.
DELFI kalbinti specialistai tvirtina, kad pretenzija yra visiškai nepagrįsta. Pati LATGA taip pat pripažįsta, kad šis atvejis nėra visiškai aiškus, bet tvirtina, kad atranką galima buvo vaizduoti nefotografuojant ant sienų kabančių paveikslų.
Įžvelgia paveikslo naudojimą kaip scenografiją
Asociacijos LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė pripažįsta, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ) nedraudžia įvykius atspindintiems žurnalistams fone naudoti paveikslus, tačiau šiuo atveju esą viršijami įstatymo įgaliojimai.
„Šis atvejis nėra toks aiškus. Fotografuojant konkursą galima buvo nufotografuoti komisiją, merginas bet prie paveikslo pastatyta mergina su atitinkamos spalvos suknele. Paveikslas buvo naudojamas kaip scenografija“, – DELFI komentavo ji.
Pasitikslinus, ar LATGA laiko, kad nuotraukomis siekta parodyti ne merginų grupės atranką, o dailininko paveikslus, pašnekovė atsakė: „Žinoma, kad merginų atranką, tačiau ją galima parodyti be tų paveikslų“.
Pasak pašnekovės, autoriaus vardą ir pavardę buvo įmanoma žinoti ir nurodyti, nes jo autorystė prie paveikslų ir prie įėjimo buvo aiškiai nurodyta.
„Įstatyme apribojimas autoriams skirtas tam, kad pateikiant aktualų visuomenei įvykį, kurio fone gali būti kūrinys, ir norint operatyviai pateikti visuomenei aktualią informaciją – būtų neįmanoma suderinti leidimus su kiekvienu autoriumi. Todėl įstatymas numato „lengvatas“ naudotojams. Tačiau toks kūrinių naudojimas turi pateisinti informacijos pateikimo tikslą ir būti atsitiktinis, kai kada neišvengiamas, o ne „surežisuotas“, - komentavo G. Naprušienė.
„Dalis nuotraukų, kaip pagalbinė tekstinės informacijos medžiaga apie šį įvykį buvo perteklinė. Pavyzdžiui, dviejose nuotraukose, kur konkurso dalyvė ne dainuoja, o tiesiog pozuoja šalia A. Gražio paveikslo yra tikrai perteklinė informacija, nes ši dalyvė jau buvo fiksuota 6 nuotraukose“, - tęsė ji.
Pasak LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vedėjos, dėl šios situacijos kalti parodos organizatoriai, kurie nesutarė su dailininku, kad tuo pačiu metu vyks ir merginų grupės naujų narių atranka.
„Menininkas yra įsižeidęs. Dėl to yra labai kalti parodos organizatoriai, kad jie tuo pačiu metu papildomai darė tokį renginį. Tokiu atveju jie turi derinti su menininku, ar jis leidžia vykti tokiam renginiui. Su juo tai nebuvo derinta“, – komentavo G. Naprušienė.
Tuomet paklausus, kaip elgtis su paveikslais, pavyzdžiui, Prezidentūroje, G. Naprušienė teigė: „Suprantama, kad jeigu imate interviu Seime, už pašnekovo nugaros bus kažkoks paveikslas, nepilnai, bet bus. Minimose nuotraukose buvo pasimėgauta paveikslais. Autorius jaučiasi įžeistas dėl tokio naudojimo, kad publikuota tiek daug paveikslų ir niekur nenurodyta, jog tai jo darbai. Įstatymas numato, kad negalima naudoti autoriaus darbų, nenurodžius, kad tai yra jo kūriniai“.
Tuo metu apie šią situaciją išgirdusi LATGA prižiūrinčios Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė DELFI sakė, kad įprastu atveju tokia pretenzija negalima.
„Nemačiusi nuotraukų negaliu komentuoti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad autorių teisių įstatyme yra normos, kurios leidžia informacijos tikslais panaudoti kūrinius tiek, kiek tai neviršija tos informacijos poreikio. Jeigu fotosesija buvo daroma aplinkoje, kur yra tie kūriniai ir jeigu jie nebuvo pagrindinis vaizdavimo objektas, bet pagrindinis vaizdavimo objektas buvo dalyvės, tai neturėtų būti (pažeidimas – DELFI)“, – komentavo ji.
Mini sąmokslo teorija
Kur kas griežtesnės pozicijos laikosi advokatas Andžejus Čaikovskis, išnagrinėjęs DELFI publikuotas nuotraukas.
Advokatas priminė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2001 m. yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai visuomenei operatyviai pateikiama informacija apie gyvenimo įvykius, architektūros, skulptūros ir kiti meno kūriniai tėra jų fonas, todėl autoriaus sutikimo dėl jų viešinimo nereikia.
Ši atranka, anot jo, patenka tarp šių įvykių.
„Gauti išankstinį autorių sutikimą, kai informacija pateikiama operatyviai, dažnai yra sunku ir neįmanoma. Todėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Berno konvencija numato šią išimtį, kai gauti autoriaus sutikimo nereikia“, – komentavo A. Čaikovskis.
Pasiteiravus, ar, jo nuomone, nuotraukose galima buvo išvengti paveikslų naudojimo, kaip nurodė LATGA atstovė, advokatas svarstė: „Visiškai kategorišką išvadą galima būtų pateikti apžiūrėjus renginio vietą. Kaip matyti iš nuotraukų, visais atvejais buvo fotografuojami renginio dalyviai. Daugumoje nuotraukų fiksuojama prie mikrofono stovinčios dalyvės, portalas DELFI jo vietos, kiek suprantu, nepasirinko. Tai buvo organizatorių pasirinkimas. Tikrai neįžiūriu sąmoningo fotografo pasirinkimo fotografuoti taip, kad į nuotraukas patektų paveikslai. Manau, kad tokia pretenzija yra nepagrįsta. Išeitų mini sąmokslo teorija, kad buvo bandoma vos ne specialiai fotografuoti tam tikroje konkrečioje vietoje“.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad nuotraukos su dailininko paveikslais sudaro mažesnę dalį visų iš renginio pateiktų nuotraukų.
ATGTĮ nurodo, kad be kūrinio autoriaus leidimo ir be autorinio atlyginimo galima viešai skelbti meno kūrinius, kai iš jų viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius.
