V. Pranckietis apie tai diskutuos su partijos kolegomis, tuo metu Kultūros ministerija įregistravo analogiškas pataisas.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė sako šiuo metu neturinti galimybių reikalauti, kad žiniasklaidos priemonė paneigtų juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.
Dėl to Seime registruota atitinkama pataisa. Ramūno Karbauskio ir kitų Seimo Kultūros komiteto narių parengtame Visuomenės informavimo įstatymo pakeitime siūloma, kad neskelbtina informacija būtų laikoma ir ta, kuri pažeidžiančia juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Trečiadienį siūlymas svarstomas Seimo Kultūros komitete.
„Asmeniškai aš, galima sakyti, nepritariu, bet turiu sužinoti kitos pusės argumentus, kodėl būtinai siekia tokios pataisos“, – DELFI sakė V. Pranckietis. Jis tikisi su frakcija pasikalbėti ir išgirsti jų pozicijas, kad sprendimas nebūtų skubotas.
Pasak V. Pranckiečio, diskusijos buvo žiniasklaidoje, tačiau ne su Seimu. Seimo pirmininkas tikisi „paskatinti diskusijas“ ir drauge su žiniasklaida priimti bendrus sprendimus.
„Už valstybės pinigus mes tų įmonių turbūt neturėtume ginti, o turėtume aiškiai suprasti, kad įmonės, jeigu reikia, gali pačios apsiginti. Bet kokiam suvaržymui jokio pritarimo nenorėčiau skelbti“, – kalbėjo V. Pranckietis.
V. Pranckiečio aiškinimu, mes „negalime riboti kokių nors laisvių ir nesuteikti galimybių kam nors uzurpuoti valdžią“.
Tuo metu valstiečių žaliųjų deleguotos ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson vadovaujama Kultūros ministerija praėjusią savaitę įregistravo analogiškas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.
Pasiūlymą lydėjo kritikos lavina
DELFI jau rašė, kad prezidentė, teisininkai ir žurnalistai kritikuoja teikiamą pataisą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlymą juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją laikyti neskelbtina laiko pertekliniu.
D. Grybauskaitė teigia, kad viešų juridinių asmenų, o tarp jų ir politinių partijų, kritikos ribos yra gerokai platesnės, todėl bet kokia iniciatyva neturėtų riboti valdžios kritikos ir žodžio laisvės.
„Be to, dar 2016 metais Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Žurnalistų etikos inspektorius turi visus įgaliojimus ginti juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Todėl, šis siūlymas yra perteklinis“, – sakė ji.
„Tiek garbė ir orumas, tiek dalykinė reputacija ginami nuo tikrovės neatitinkančios informacijos. Jei konstatuojame, kad informacija neatitinka tikrovės, reiškia, ji neteisinga arba netiksli. Todėl tai, kas siūloma nauju projektu, paprasčiausiai būtų tas pats pažeidimas, kvalifikuojamas pagal daugiau Visuomenės informavimo įstatymo normų“, – DELFI yra sakęs žiniasklaidos teisės ekspertas Andžejus Čaikovskis.
A. Čaikovskis atkreipia dėmesį, kad juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimus ir dabar galima konstatuoti pagal kitą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri skelbia, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
Pasak advokatės Liudvikos Meškauskaitės, siūlymas Visuomenės informavimo įstatyme numatyti draudimą skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją yra nereikšmingas, jis nespręs sisteminių problemų.
„Galbūt žurnalistų etikos inspektorė nori sau daugiau galių ginti dalykinę reputaciją, bet čia yra tik kosmetika, tik brūkštelėjimas“, – BNS yra sakiusi knygų apie žiniasklaidos teisę autorė L. Meškauskaitė.
Kritiškai pataisą įvertino ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Viešai kalbėti negalima ir kritikuoti prastos reputacijos juridinio asmens taip pat negalima? Tai Seimo jau tikrai negalima bus blogai vertinti viešojoje erdvėje, nes tai būtų draudžiama?! Aišku. Tada uždrausti gali ir galvoti blogai apie juridinius asmenis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi jis.