Kaip matyti iš fondo interneto svetainėje pateikiamos informacijos, 2016 m. fondas per regioninės spaudos programą parėmė laikraštį „Širvintų kraštas“. Tiesa, oficialiai skamba, kad 4000 eurų paramą gavo bendrovė „Danielita“ už projektą „Lietuvos gynėjas“. „Danielitos“ akcininkė – Širvintų rajono merės, Darbo partijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės dukra Danielė Pinskutė. Pati Ž. Pinskuvienė praeityje yra dirbusi „Danielitos“ direktoriaus pavaduotoja, komercijos direktore.

40 tūkst. eurų parama skirta svetainei Bernardinai.lt – projektui „Kultūros sklaida Lietuvoje ir svetur: viešosios erdvės puoselėjimas“. Tai nekeltų nuostabos, jei ne buvusio vyriausiojo redaktoriaus ir įstaigos vadovo Andriaus Navicko blaškymasis tarp žurnalistikos ir politikos.

A. Navickas su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais nesėkmingai kandidatavo į Seimą. Tiesa, jis liko pirmas už brūkšnio ir atsilaisvinus vietai Seime dar turi galimybių tapti parlamento nariu. Eidamas į rinkimus, jis pasitraukė iš vyriausiojo redaktoriaus pareigų, bet liko portalo direktoriumi. Galiausiai dienraščio steigėjai – pranciškonai – paskelbė oficialų raštą, kuriuo A. Navicką atleido iš pareigų ir visokeriopai atsiribojo.

Kandidatuodamas į Seimą A. Navickas buvo žurnalistinio projekto, kuriam skirta fondo parama, vadovu, o tai pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą yra nesuderinama su politine veikla. Dar 12 tūkst. fondas skyrė A. Navicko projektui „Aštuntoji diena“.

Andrius Navickas

Fondas taip pat parėmė Kėdainių krašto laikraštį „Rinkos aikštė“. Bendrovės „Vikonda“ valdomas leidinys gavo 7000 eurų už projektą „Skaityk, mąstyk, klausyk“, dar 12 tūkst. – už projektą „Kėdainių krašto atspindžiai“. „Vikondos“ valdybos pirmininkė – buvusi Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho žmona Jolanta.

Stebisi dėl Ž. Pinskuvienės

„Ar jums atrodo normalu, kad partijos pirmininkės, rajono merės Ž. Pinskuvienės laikraštis per Spaudos rėmimo fondą yra remiamas? Kiek pamenu, fondas neremia politinių laikraščių. Bendrovės „Danielita“ akcininkė yra Ž. Pinskuvienė, o ta bendrovė leidžia laikraštį „Širvintų kraštas“.
Savivaldybė šiems metams laikraščiui skyrė 7260 eurų – informacijos sklaidai. Nors dar pernai merė sakė, kad ji savivaldybės pinigais savo laikraščio nefinansuos“, – klausia leidinio „Krašto naujienos“ direktorė Neringa Tuškevičienė.

N. Tuškevičienė sako, kad „Širvintų kraštas“ iš esmės yra partinis laikraštis, mat Ž. Pinskuvienė neseniai tapo Darbo partijos pirmininke. „Su mumis jie net nebendrauja, mums net į klausimus ponia Ž. Pinskuvienė neatsako. Jie žurnalistų neturi, tačiau ir Kultūros centras, ir visos valdiškos įstaigos jiems duoda informaciją – labai paprasta gyventi – nemokamai gauni informaciją ir dar finansinę paramą“, – esama situacija DELFI piktinasi N. Tuškevičienė

D. Radzevičius: pribrendome apie tai kalbėti

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko D. Radzevičiaus, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas įsteigtas įstatymu. Pirminis jo tikslas buvo remti kultūrinę žiniasklaidą, žiniasklaidos įvairovę. „Savotiškas konfliktas tarp šios vertybės ir įstatyminio tikslo. Dalis žiniasklaidos priklauso politikams, politinėms jėgoms, jos žiniasklaidą dažniausiai turi tam, kad galėtų jei ne monopolizuoti, tai bent dominuoti viešojoje erdvėje. Šioje vietoje didelis konfliktas“, – sako D. Radzevičius.

Dainius Radzevičius
Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas sako tiesiai: „Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje“. Tačiau, pastebi D. Radzevičius, teisės aktuose tiesiogiai nekalbama apie tai, ar valstybei dera tokius leidinius remti. Fondas politiko valdomo leidinio negalėtų remti tik tada, jei Visuomenės informavimo etikos asociacija leidinį dėl sąsajos su politikais pripažintų neetišku.

„Esminis konfliktas, ar valstybė, remdama žiniasklaidos priemones, kurios potencialiai yra ant ribos su buvimu už etikos ribų, ar tai yra tas vertybinis dalykas, apie kurį kažkada galvota rašant įstatymą. Tai, kad ši tema dabar keliama – mūsų brandos ženklas“, – įsitikinęs D. Radzevičius.

G. Songaila problemų nemato

„Jūs be reikalo siejate su asmenimis. Yra konkretūs projektai, kuriuos vertina ekspertai, ir jei projektus gerai įvertina pagal nustatytus reikalavimus, tada sprendžia taryba, kuri priima galutinį sprendimą. Jei atitinka formalius reikalavimus, jei tarp leidinio akcininkų nėra valstybės, savivaldybės ar kitų savivaldybės institucijų ar politinių partijų, toks leidinys turi teisę kreiptis į fondą“, – problemų nemato Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius G. Songaila.

G. Songailos aiškinimu, jei leidinys atitinka formalius reikalavimus, jis turi teisę kreiptis paramos ir jei ekspertai bei taryba taip nusprendžia, pagrindo atmesti projektus nėra. „Reikia žiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju. Fondas nefinansuojama leidinių, susijusių su politinėmis batalijomis ar privačiais interesais. Parama skiriama ne leidiniui, o konkrečiam turiniui, projektui. (…) Parama neturi priklausyti nuo to, koks asmuo yra savininkas – žiūrima į konkretų projektą, ar toks reikalingas, ar ne“, – dėstė fondo vadovas.

Gintaras Songaila
O jei leidinys formaliai nepriklauso politinei partijai, tačiau valdomas, pavyzdžiui, partijos pirmininko šeimos? „Šiuo atveju mes nesame seklių kontora, žiūrime, ar atitinka įstatymo reikalavimus, ekspertai žiūri, ar projektas kokybiškas – tokia mūsų priedermė“, – sakė G. Songaila.

Pagal fondo įstatus neremiami politinių partijų agitaciją skleidžiantys projektai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (202)