Siekiant padėti rinkodaros ir komunikacijos specialistams Lietuvoje spręsti šią ir kitas problemas, veiklą Baltijos šalyse pradeda KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas, subūręs profesionalus, kurie dalinsis naujausiomis, įrodymais pagrįstomis, praktikoje patikrintomis ir pritaikomomis žiniomis.
„Idėją įsteigti naująjį institutą lėmė siekis skaidrinti rinkodaros paslaugų rinką ir įvesti aiškius jų efektyvumo matavimo kriterijus. Institute bus teikiamos sistemingos, vienos kitas papildančios įvairių rinkodaros ir komunikacijos sričių žinios, išryškinant įmonių rinkodaros struktūrų bei komunikacijos agentūrų kuriamą pridėtinę vertę”, - sako vienas iš instituto steigėjų, „Inspired UM” vadovas Vasaris Oržekauskas. Pasak jo, institutas vykdys tęstinį profesinį mokymą, atliks ir inicijuos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas, organizuos mokymus ir konferencijas rinkodaros profesionalams.
„Lietuvos įmonių rinkodaros bei komunikacijos specialistai vartotojų elgesio motyvus neretai vertina kaip nepažinią „juodąją dėžę“, o jų sprendimai renkantis prekes ar paslaugas išsamiai netiriami. Tačiau naujausi mokslo pasiekimai ir tyrimų metodai leidžia argumentuotai atsakyti į šiuos klausimus, tuo pačiu padėdami kurti efektyvesnes rinkodaros strategijas, pasirinkti adekvačias priemones, planuoti biudžetą ir galiausiai įvertinti kampanijos rezultatus“, – sako KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovas ir vienas iš steigėjų Marius Kalanta.
Vakarų valstybėse atliktų tyrimų duomenimis net 73 proc. įmonių vadovų mano, kad jų rinkodaros specialistams stinga orientacijos į įmonės verslo rodiklius ir pernelyg susitelkiama į tarpinius prekės ženklo ar komunikacijos rodiklius. Tiek pat vadovų laikosi nuomonės, kad rinkodaros specialistai, siekdami didinti rinkodaros investicijų grąžą, dažnai nueina lengviausiu – kaštų mažinimo, o ne savo produktų ar paslaugų paklausos didinimo keliu.
„Sunkumus pagrįsti rinkodaros veiksmų efektyvumą iš dalies lemia tai, kad rinkodaros specialistai įmonėse, rinkodaros paslaugų agentūrose ar žiniasklaidos priemonėse dažnai netinkamai formuluoja tikslus ir matuoja pasiektus rezultatus arba matuoja ne tai, ką būtų svarbu matuoti, bet tai, ką lengva išmatuoti. Vartotojų rinkodaros ir rinkodaros komunikacijos valdymo, planavimo ir įgyvendinimo procesas yra suvokiamas fragmentiškai, kai didesnis dėmesys skiriamas kampanijų techniniams parametrams, o ne tęstiniam ir nuosekliam santykio su vartotojais kūrimui“, – teigia M. Kalanta.
Pavyzdžiui, 77 proc. rinkodaros specialistų žinomumą laiko pačiu svarbiausiu rinkodaros komunikacijos efektyvumo rodikliu, ne ką mažiau (71 proc.) yra ir manančiųjų, kad reklamos įtraukimo (angl. engagement) rodikliai yra svarbiausi verslo sėkmei. Tai, kad trūksta tinkamų rinkodaros efektyvumo matavimo įrankių ir metodologijų, pripažįsta apie 51 proc. rinkodaros specialistų. Todėl, pasak M. Kalantos, vienas svarbiausių iššūkių institutui – argumentuotai susieti rinkodaros investicijas ir verslo rezultatus, remiantis naujausiais atradimais neuromokslų, elgsenos ekonomikos ir kitose srityse.
Vienas instituto steigėjų Domantas Gailius pažymi, kad viena didžiausių Lietuvos rinkodaros paslaugų rinkos problemų yra neišplėtotas tęstinis profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą – šiose srityse gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio. „Tyrimai rodo, kad darbuotojų dalyvavimas tęstinio profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą veiklose didina jų motyvaciją, produktyvumą, o tuo pačiu įmonių inovatyvumą ir pelningumą”, – sako jis.
Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) duomenimis Lietuvoje mažiau nei 20 proc. įmonių darbuotojų dalyvauja tęstinio profesinio mokymo veiklose, kai ES vidurkis yra beveik 40 proc., o, pvz., Čekijoje – net 70 procentų. Tęstinio profesinio mokymo kursų įmonėse trukmė vienam darbuotojui per metus mūsų šalyje tesiekia apie 6 val., ES – vidutiniškai 10 val. Didžiausia jų trukmė yra Liuksemburge, Belgijoje ir Portugalijoje (per 16 val.). Lietuva atsilieka ir pagal tęstiniam profesiniam mokymui įmonėse skiriamas išlaidas: mūsų šalyje jos tesudaro apie 1,1 proc. darbo jėgos kaštų, kai ES vidurkis yra 1,6 proc., o Prancūzijoje – net 2,5 procento.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto steigėjai yra Marius Kalanta, Vasaris Oržekauskas ir Domantas Gailius. Institutas turės Tarybą, kurią sudarys mokslininkai, verslo ir žiniasklaidos atstovai. Tarybos užduotis – formuoti instituto veiklos strategiją, bendrinant įvairių rinkos dalyvių interesus ir poreikius.