„Pirmosios savivaldybės, kurioms jau skirtas finansavimas, vykdo modernizavimo darbus ir artimiausiu metu, padidinusios energijos vartojimo efektyvumą, taupys viešąsias lėšas. Atsižvelgiant į įtemptus modernizavimo darbų grafikus, ne visoms kvietimui skirtoms lėšoms buvo pateikta paraiškų, taigi, ieškosime kitų patrauklių finansavimo būdų, skirtų savivaldybių pastatų atnaujinimui,“ – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė Agnė Markauskienė.
Paraiškas pateikė Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų, Prienų, Švenčionių, Šakių, Plungės, Tauragės, Klaipėdos, Kupiškio rajonų ir Visagino savivaldybių administracijos.
Šis finansavimas skirtas savivaldybių išlaidoms, kurios patirtos atnaujinant savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą, kai jo kitai daliai išlaidų gauta paskola iš savivaldybių pastatų fondo.
Pasirinktus pastatus savivaldybės turės atnaujinti ir pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę iki šių metų gruodžio 31 d., pažymima pranešime.
Toks finansavimo principas patrauklus ir patogus savivaldybėms, nes kompensacinė išmoka išmokama ne projekto pabaigoje, bet kartu su paskola 50 proc. rangos darbų vertės yra finansuojama paskolos lėšomis, o likusi modernizavimo fondo kompensacine išmoka.
Modernizavimo fondas – tai 2021–2030 m. laikotarpiui įsteigtas fondas, skirtas paramą gaunančių valstybių narių pasiūlytoms investicijoms (energetikos sistemoms modernizuoti ir energijos vartojimo efektyvumui gerinti).
Modernizavimo fondą sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos. Be Lietuvos šio fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.
Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. laikotarpiu gali siekti daugiau kaip 700 mln. eurų.