Pagrindinės nesėkmės priežastys
Neseniai Europos audito rūmai išplatino informaciją apie atliktą auditą Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje – šalyse, kurios 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu energijos naudojimo efektyvumo priemonėms viešajame sektoriuje vykdyti gavo didžiausius Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų įnašus ir kurios iki 2009 metų projektams buvo skyrusios didžiausias sumas.
Ataskaita tikrai nenudžiugino. Joje teigiama, kad energijos naudojimo efektyvumo politika nebuvo nukreipta tinkama linkme. Pažymima, kad programavimo dokumentuose ir finansavimo sąlygose nebuvo nustatytos tinkamos sąlygos efektyviai įgyvendinti investicijas, nes atsakingos institucijos finansuoti atrinktiems projektams nebuvo nustačiusios racionalių su ekonominiu veiksmingumu, tai yra sutaupytos energijos vieneto kaina, susijusių tikslų, įgyvendintos energijos efektyvumo priemonės viešajame sektoriuje sąnaudų požiūriu buvo neefektyvios, o veiksmų programos nacionaliniu lygiu nebuvo paremtos naudos ir sąnaudų įvertinimu. Sąnaudų ir naudos analizė nebuvo atlikta, todėl projektų atsiperkamumas nebuvo kriterijus atrenkant projektus finansavimui.
Europos audito rūmai paskelbė, kad pagal taisykles veiksmų programos turėjo būti paremtos energijos efektyvumo veiksmų planu. Kadangi to nebuvo padaryta, projektai nebuvo įvertinti pagal tai, kiek energijos ir lėšų sutaupyta, ar parinkti projektai buvo būtini, ar įgyvendintos priemonės buvo efektyviausios, ar jų pakako.
Siekdami pagerinti investicijas energijos naudojimui efektyvinti, Audito rūmai Europos Komisijai rekomendavo griežtinti kontrolę ir sanglaudos politikos finansavimą energijos naudojimo efektyvumo priemonėms skirti tik tada, kai jau atliktas tinkamas poreikių vertinimas, reguliariai atliekamas stebėjimas, naudojami palyginami veiklos rodikliai, skaidrūs projektų atrankos kriterijai bei standartinės vienam sutaupomos energijos vienetui tenkančios investicinės sąnaudos, nustatant maksimalų priimtiną paprastą investicijų grąžos laikotarpį.
Atrinko energijos švaistūnus
Savivaldybės jau yra atrinkusios ir pateikusios daugiabučių, kuriuos privalu atnaujinti, sąrašus. Reikėjo surinkti duomenis, kurie namai sunaudoja daugiau kaip 150 kilovatvalandžių energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Į šį sąrašą pateko 1500 daugiabučių. Tačiau iš viso pirmame etape planuojama atnaujinti 839 daugiabučius 56 Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Ignalinos, Visagino, Kalvarijų ir Skuodo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė nenorėjo komentuoti, ar galėjo Europos audito rūmų išvados lemti Vyriausybės sprendimą įpareigoti savivaldybes atrinkti daugiabučius, kuriuose būtini atnaujinimo darbai.
„Mūsų misija kiek kita. Šiuo metu rengiame ir tvirtiname savivaldybės daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas. Neseniai pasirašėme partnerystės sutartis su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) bei Aplinkos ministerija dėl daugiabučių namų modernizavimo skatinimo antro etapo projekto įgyvendinimo ir bendradarbiavimo dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėse. Vadovaudamosi šiomis sutartimis savivaldybės organizuoja energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų rengimo paslaugų pirkimus“, – pasakojo R. Žakaitienė.
Duoda ir reikalauja
Savivaldybės jau pradėjo skelbti daugiabučių namų renovavimo energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų rengimo konkursus. Parengus energinio naudingumo sertifikatus ir investicijų planus bus skelbiami konkrečių projektų rangovų konkursai.
„Europos sertifikatus atitinkančių įmonių specialistai rengs techninius darbo projektus numatytiems statybos darbams. Tiesa, konkrečių ir griežtų reikalavimų, kokius techninius rodiklius turi atitikti renovacijai naudojamos medžiagos ar konstrukcijos, nėra. Išsamiai neskelbiama, kokį šilumos laidumo koeficiento rodiklį turi atitikti langai, kokia turi būti šiluminė atitvarų varža. Svarbiausia yra visuma ir galutinis siekiamo energinio efektyvumo rezultatas“, – aiškino BUPA direktorius Algirdas Čepas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga, skirdama milijardines lėšas, kelia aukštus reikalavimus. Nuo 2018-ųjų energinis mūsų pastatų naudingumas turės artėti prie aukščiausios energinio naudingumo klasės – A++.
Anot Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos, pradėdami procesą pagal naująją tvarką atestuoti specialistai turės nustatyti, kuriai energinio naudingumo klasei pastatas priklauso, įvertinti sunaudojamos energijos šildymui sąnaudas ir parengti tokias energiją taupančias priemones, kad jas pritaikius būtų sutaupoma tiek lėšų, kad užtektų panaudotoms investicijoms išmokėti. O iš karto įgyvendinus investicinį projektą finansinė mokesčių, skirtų sąskaitoms už šildymą sumokėti, našta gyventojams turės sumažėti 10 proc.
„Tiesa, būtina pabrėžti, kad kuriant naująjį modelį atsižvelgta į vis augančią energijos kainą. Ji, tikėtina, kils ir ateityje. Todėl norėdami užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas, nedidinti finansinės naštos mokant dideles sąskaitas už šildymą ateityje naująją programą kūrę specialistai parengė tokias energiją taupančias priemones, kurios leistų sutaupyti ne mažiau kaip 10 proc. kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui per metus, o ne tą patį procentą nuo mokamos sumos už energiją šildymui litais“, – patikslino V. Serbenta.
Skatina pozityvų požiūrį
„Lietuviai ir taip baiminasi, tad būtina kalbėti apie naudą, o ne atvirkščiai. Neigiami vieši politikų, analitikų ar žiniasklaidos atstovų pasisakymai prideda dar daugiau baimės. O jos taip greitai neatsikratysi. Žmonės tampa nepasitikėjimo, apatijos aukomis“, – samprotavo BUPA vadovas
A. Čepas.
Anot jo, informacijos apie renovacijos procesą pakanka net ir žemiausiame socialiniame lygmenyje, tačiau vis dar jaučiama baimė imtis veiksmų, prisiimti atsakomybę – taip tarsi visiška sprendimų laisvė perduodama kitam. Esminis ir sunkiausias šio proceso etapas – įtikinti žmones, kad renovacija teikia naudą, ir padėti jiems priimti optimalų sprendimą.
Penkiolika žingsnių
Tiems, kurie daugiabučius renovuoja pagal naująją programą, teks įveikti 15 žingsnių. Tai:
• namo atnaujinimo proceso inicijavimas;
• investicijų plano rengimas;
• viešas investicijų plano aptarimas;
• investicijų plano derinimas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra;
• investicijų plano tvirtinimas būsto savininkų susirinkime;
• paraiškos teikimas pasirinktam bankui;
• banko sprendimas;
• rangovų atranka;
• kredito sutarties su banku pasirašymas;
• kredito sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre;
• namo atnaujinimo darbai;
• kredito išmokėjimas;
• kompensacijos teikimas;
• investicijų kompensacija;
• kredito ir palūkanų mokėjimas.
Parlamentarams pritarus Valstybės paramos įstatymo pakeitimo projektui, įsigalios tvarka, pagal kurią valstybė įsipareigos finansuoti 40 proc. visų investicinių projektų vertės – 25 proc. bus finansuojama iš Klimato kaitos programos, 15 proc. – iš Valstybės paramos fondo. Likusi dalis – JESSICA fondo pinigai.
Kol naujos įstatymo pataisos dar nepriimtos, valstybė skiria 15 proc. atnaujinimo projekto vertės siekiančią finansinę paramą, jei pasiekiamas 20 proc. energinis sutaupymas. Jei šis yra ne mažesnis kaip 40 proc., kompensuojama 30 proc. atliktų rangos darbų.
Parama būstą atnaujinti nutarusiems gyventojams teikiama ir sudarant galimybę gauti lengvatinę paskolą daugiabučiui modernizuoti iš JESSICA programos fondo. Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti bus išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.
Esminis naujo renovacijos modelio skirtumas yra tai, kad patiems gyventojams nereikės imti paskolos iš banko, tačiau jų pritarimas būtinas. Nuo šiol ši atsakomybė tenka savivaldybių paskirtoms ir kontroliuojamoms institucijoms: šios turės organizuoti, prižiūrėti ir valdyti visą renovacijos procesą.
Vadovaudamiesi naujuoju modeliu buto savininkai atlikus renovaciją dar kurį laiką, kol bus išmokėta paskola, mokės 10 proc. mažesnius, negu vidutiniškai mokėjo pastaruosius vienus ar dvejus metus, mokesčius už šildymą, o vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
Į ką atkreipti dėmesį
Kalbėdami apie energinį efektyvumą renovuojant daugiabučius, neturėtume vertinti tik atskirus konstrukcinius elementus. Apie pastatą reikia kalbėti kaip apie visumą, kurią sudaro sienos, stogas, langai, balkonai ir kitos dalys – jos yra neatsiejamos nuo statinio. Klaidinga manyti, kad sienas apšiltinus kiek storesniu sluoksniu bus pasiektas geresnis energinis efektyvumas, jeigu kartu nebus apšiltintas stogas.
Renovuojant taip, kaip iki šiol, galima tikėtis tik minimaliai sumažinti energijos eikvojimą. Juk statant naujos statybos namus kalbama apie A energinio naudingumo klasę, o renovuodami tenkinamės C klase. Norint pasiekti didesnį energinį efektyvumą, visas pastatas turi būti įvilktas į šiltą apvalkalą. Žinoma, tada jau reikia galvoti ir apie vėdinimą. Jeigu pastatas bus vėdinamas tik atidarant langus, sutaupoma nebus.
Vienos kritiškiausių dalių – balkonai. Jeigu namai atnaujinami, o balkonai paliekami neizoliuoti kaip šilumos tiltelis, tai išties labai blogai. Balkono plokštę irgi reikėtų įvynioti į šiltinimo medžiagą, tačiau šiandien tai daro tikrai nedaugelis. Dėl to rezultatas ir nėra geriausias.
Pirmoji kregždė – Ignalina
Ignalinos rajonas į savivaldybių, pateikusių duomenis apie renovuotinus daugiabučius, sąrašą nepateko ne todėl, kad neturi ką renovuoti ar nepasirūpino tinkamais dokumentais. Priežastis – ji pirmoji Lietuvoje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį renovavimo modelį ir pavadino jį „Ignalinos enervizija“. Jis išsiskiria tuo, kad renovaciją atlieka ne gyventojai, o savivaldybės įmonė – Ignalinos butų ūkis. Jam suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Šiuo metu Šiaulių bankas jau pritarė 21 namo paraiškoms, pradėti viešieji pirkimai rangos darbams.
Pasak Ignalinos rajono savivaldybės mero Bronio Ropės, naujasis „Ignalinos enervizijos“ renovacijos modelis – pirmoji Lietuvoje grupinė kvartalinė renovacija, kai paskolą ima namus administruojanti įmonė. Namo gyventojams nereikia asmeniškai prisiimti finansinių įsipareigojimų, užtenka susirinkimo metu pritarti ir protokole užfiksuoti įsipareigojimą mokėti kredito įmokas bei palūkanas už daugiabučio namo modernizavimo darbus. 6–8 namams išrenkamas vienas rangovas.
„Naujasis modelis patrauklus tuo, kad už renovaciją moka tas, kuris gyvena bute. Jį pardavus mėnesio paskolos grąžinimo mokestį toliau mokės naujasis savininkas. Svarbu ir tai, kad socialiai remtini asmenys šio mokesčio nemokės, tai už juos padarys valstybė“, – modelio subtilumus dėstė meras.
Rengiant programą Ignalinos rajono savivaldybė atrinko 53 daugiausia energijos naudojančius daugiabučius, jiems parengti energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai. Pirminiais skaičiavimais, renovacija vienam butui apytiksliai kainuos 10–15 tūkst. litų. Renovacija Ignalinoje atliekama ir pagal probleminių teritorijų programą. Vadovaujantis ja atnaujinta ar baigiama atnaujinti 15 daugiabučių Ignalinos mieste, dar vienas – Didžiasalyje.
„Diegiant naujoves visuomet susiduriama su tam tikrais sunkumais ir pasipriešinimu. Tai, kas nauja, žmones gąsdina. Tačiau jei naujovių nebus, nebus ir judama į priekį. Prigijusi ir realią naudą atnešusi naujovė suteikia postūmį judėti pirmyn. Štai naujo modelio daugiabučių pirkimus buvome pasirengę vykdyti dar 2012-ųjų pabaigoje, bet reikėjo įveikti daugybę biurokratinių trukdžių, reikalavimų, įvairių derinimų su fondų valdytojais bei agentūromis. Išjudinti šiuos procesus buvo nelengva“, – teigė B. Ropė.