Beveik kas antras skelbimų portaluose teikiamas pasiūlymas Palangoje – brangesnis nei 3000 eurų už kvadratinį metrą, o tiek kainuoja būstas Vilniaus centrinėje dalyje.
Vidutiniškai rugsėjį vienas Palangoje parduodamo buto kvadratinis metras kainavo 2694 eurus, kai prieš metus – 1881 eurą. Vos per metus prašoma kaina padidėjo 43,2 procento, rodo portalo aruodas.lt duomenys. Atitinkamai, namo kvadratinis metras vidutiniškai atsieitų 2091 eurą, kainos šuolis per metus yra analogiškas.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas jau kelissyk pašiepė kainas išsišokėles Palangoje – atrado, kad JAV Silicio slėnyje, prie vandenyno, galima atrasti pigesnių pasiūlymų, jau nekalbant apie kaimyninę Latviją, Jūrmalą, kur būstas pajūryje atrodo reikšmingai pigesnis. Europos pietuose butai prie jūros atrodo lyg pardavinėjami pusvelčiui.
Tačiau Palangos būsto brokeriai laido juokelius, kad galbūt ekonomistas neįperka norimo vasarnamio – tad ir telieka burnoti ant kainų. O juk COVID-19 parodė, kad poilsis kur nors toliau ne visuomet įmanomas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis atranda logiškų paaiškinimų: pinigų Lietuvoje yra apsčiai, jie nuvertėja rekordiniais tempais Europoje – natūralu, kad žmonės nori apsaugoti savo turtą. Jis nelabai įžvelgtų galimybių kainoms mažėti.
Tuo metu „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad nereikia lyginti su užsieniu, pakanka lyginti tarp miestų Lietuvoje – kainos Palangoje atrodo mažiausiai tvarios.
„Palangos pakraštyje butas kainuoja tiek pat, kiek butas Vilniaus miesto centrinėje dalyje – na tai turbūt jau verčia susimastyti. Negalima aišku sakyti, kad būtinai turi būti Vilniuje brangiau nei Palangoje, tačiau miestų konjunktūra yra visai kitokia – Palangoje yra investuotojai, kurie tikisi pinigų saugumo ar vertės prieaugio, Vilniuje dominuoja pirkėjai, kurie perka NT sau“, – sako S. Vagonis.
Mauricas pripažino – visi Lietuvos keliai veda į Palangą
Natūralu, kad įvairios valstybės turi kelis traukus objektus – kalnus, slidinėjimo kurortus, miškus, gamtos objektus, fjordus, salas, ar tą patį pajūrį. Tik ne Lietuvoje, vertina Ž. Mauricas.
„Visi Lietuvos poilsiautojų keliai veda į Palangą. Tuo mes skiriamės nuo Skandinavijos šalių, kur atostogų pasirinkimų daugiau, ten atskiri regionai turi savo traukos objektų. Kituose Lietuvos miestuose naujos statybos butų praktiškai nėra – alternatyva yra statytis sodybą, bet tam reikia skirti laiko, papildomi nemaži kaštai, derinimai, leidimai, net ir nelabai yra tokių vietų, kurios būtų populiarios sodybų statyboms“, – apžvelgia Ž. Mauricas.
Palangai nedidelę konkurenciją sudaro nebent Druskininkai ar Birštonas – ekonomistas pasigenda kitų vietų, kur žmonės galėtų įsigyti antrą ar trečią būstą poilsiui.
„Trauka į Palangą yra didelė, manau, ji didės, nes žmonės ten dalį laiko ir gyvens ar jau gyvena – žmonės juda į vietas, kurios malonios jiems ir Palanga yra viena iš jų. Ne tik Palanga, bet ir regionai aplink ją. Palanga pagal gyventojų skaičių yra sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, galbūt dalis žmonių pasiliks ten gyventi, o didžiuosiuose miestuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje liks butas –biuras darbui“, – paaiškina ekonomistas.
Tačiau kainas Palangoje jis jau vadina „kosminėmis“ ir neabejoja, kad ieškančiųjų būsto poilsiui geografija plėsis. Čia pat – Latvijos pajūris, kur kainos ženkliai mažesnės.
Jūrmaloje būsto kainos yra maždaug trečdaliu mažesnės nei Palangoje, sukasi apie 1930 eurų už kvadratinį metrą, kai Palangoje – 2900 eurai, lygina portalas numbeo.com. Netgi Estijos sostinėje, Talino centre, būstas kainuotų 2860 eurų už kv. metrą, Vilniaus centre – 3118 Eur.
„Jūrmala atrodo lyg neatrastas perlas, kur yra ir infrastruktūra, dalis būsto labai geros kokybės, dažnu atveju net geresnis nei Palangoje. Butai ten didesnio ploto, infrastruktūra sutvarkyta. Mes Lietuvoje nuėjome į kraštutinumus – buvau radęs 32 kvadratinių metrų dviejų aukštų namą. Latvijoje tokių neradau“, – sakosi Ž. Mauricas.
Avulis: man metalo kaina yra 100 proc. pakilusi
„Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paaiškina, kad vienintelis būdas pristabdyti kainų augimą – pasiūlos didinimas.
„Ką gali pasakyti, kai kainos pakyla. Man, pvz., metalo kaina yra pakilusi 100 procentų. Tai gali piktintis ar būt nepatenkintas, bet ji nekrenta ir viskas. Su kainomis yra toks dalykas – kaip ir energetiniai resursai dabar brangsta, ir akivaizdu, kad tai neracionalu, tai neefektyvu, bet ar mes ką galime su tuo padaryt? Turbūt mažai ką galime“, – kalba A. Avulis.
„Vienas dalykas, kad statybos pačių darbų kainos pakilo, o jos kilo taip pat dėl kelių priežasčių: brango žaliavos, trūksta darbo jėgos. Pabrangus statybos darbams, visiškai natūralu, kad didėja ir NT kainos. Kitas dedamoji – tai yra pasiūla ir paklausa. Tai vėlgi, jeigu tuo metu buvo paklausa ženkliai didesnė, nei pasiūla, tai buvo dar vienas veiksnys, kuris lėmė kainos didėjimą. O dar trečias veiksnys, kuris veikia – tai yra infliacija, tai yra psichologiniai dalykai. Dabar jau net ne psichologiniai – jei anksčiau visi apie infliaciją kalbėjo, dabar jau žinome, kad yra 8 procentai ir prognozė, kad metus turbūt pabaigsime su dviženkliu skaičiumi“, – apžvelgia A. Avulis.
Jis primena, kad šalies gyventojų indėliai bankuose – jau 19,6 milijardo eurų, tai visų laikų rekordas. Tuo metu infliacija pinigus graužia greičiausiai visoje ES.
„Lietuvoje turime per daug pinigų ir tas baisus pinigų kiekis daro didelį spaudimą – žmonės nenori, kad pinigai imtų ir nuvertėtų. Iš dangaus žmonėms tie pinigai nenukrito – jie juos užsidirbo, sunkiai užsidirbo, gal ir rizikuodami užsidirbo, ir jie nenori kad tie pinigai nuvertėtų ar jie prarastų savo vertę. Tai ir keičia pinigus į daiktus. Vienas iš aiškiausių ir populiariausių dalykų, kaip pinigus galima pakeisti į daiktus, kurie mažiau nuvertėja, arba kaip NT, visai nenuvertėja, bent šiuo metu – tai būsto pirkimas Vilniuje ar Palangoje“, – sako A. Avulis.
Verslininkas pabrėžė, kad visuomet pasaulyje galima rasti ir brangesnio, ir pigesnio turto, galbūt Latvijoje žmonių santaupos netokios didelės ir pasiūla didesnė – tai ir lemia kainų skirtumus.
Brokeris Palangoje: jei nori – perki užsienyje
„Capital“ Palangoje dirbantis NT brokeris Ignas Tiškus neįžvelgia problemų – jei nori pirkti butą kur nors Ispanijoje, kad ir Marbeljos kurorte, tai imi ir perki.
„Kainų palyginimas su Silicio slėniu ar dar kažkuo – na galima važiuoti į Marbelją ir pirkti. Bet atėjo COVID-19, uždarė sienas, o tu palikai kokį ispaną prižiūrėti savo butą – žiūri, kad iš pažadėto 20 tūkst. eurų nuomos pelno gauni tik 7 tūkst. eurų, o mokesčiai lygus 8 tūkst. eurų, ir turi minusą. O čia – 300 kilometrų, sėdai į mašiną ir sukontroliavai, ar tavo butas išnuomotas, ar ne“, – apžvelgia I. Tiškus.
„Mes su kolegomis pajuokaujame, kad greičiausiai Ž. Mauricas sugalvojo nusipirkti Palangoje NT ir pamatė, kad neįkanda, todėl bando visais būdais jį sumenkinti. Kai objektą vertini visiškai paviršutiniškai ir neįsigilini į jokias detales, tada gali pasirodyti šitaip. Bet kada gali paimti patį brangiausią namą iš Prienų, ir patį pigiausią iš Palangos, ir pasakyti, kad Prienai nusivažiavo ir kainas pakėlė iki Palangos lygio“, – tęsia I. Tiškus.
„Tikrai pas mus Palangoje yra labai brangių objektų, bet tie objektai brangūs dažnai būna ne veltui. Žemė – brangi, jos, kuri būtų prie jūros, Palangoje turime labai mažai, ko nepasakysi apie Latviją, kuri turi begales pajūrio, ir jiems tas pajūris yra tiesiog ganyklos, visiškai nevertinamos. Lygiai taip pat skiriasi suvokimas apie statybos kokybę“, – sako I. Tiškus.
Kol vyko žemės reforma, pasak brokerio, tai prilaikė kainas, kadangi vis atsirasdavo žmonių, „kurie gavę žemes iš oro“ parduodavo pernelyg nesigilindami į kainą.
„Antra, nesibaigė medžiagų kainų augimas, jis vis dar tęsiasi. Pasižiūrėkite, kiek papildomų veiksnių – minimalaus atlyginimo kėlimas, žadama kelti akcizus, brangtų kuras, visa kita – tie veiksniai tiesiog sueis į labai dideles kainas. Ž. Maurico kritika Palangai galbūt yra eilinis bandymas prilėtinti rinką, kad žmonės nepirktų brangiai. Bet statytojai stato brangiai – nėra taip, kad jie už kvadratą užsidirba 3000 eurų. Aišku, kad yra ir spekuliantų, kurie abejotinus objektus abejotinose vietose parduoda už brangiai, bet jų buvo visada. Nėra visa rinka kažkokia iškreipta“, – vertina I. Tiškus.
Latvijos pajūris, išskyrus Jūrmalą ir didesnius miestus, anot jo, yra neišplėtotas, dažnai privažiavimai neasfaltuoti.
„Jie turi daug pajūrio, kurio nevertina, o mes vertiname, pas mus infrastruktūra yra, kurortas išbaigtas, pagražintas – visai kitas lygis. Kažkada, po 10 metų jie turbūt irgi pasieks tą lygį, kaip Palangos, bent jau dalyje zonų, tada ir kainos bus visiškai kitokios. Latvijoje dabar yra taip pat, kaip pas mus Lietuvoje buvo kokiais 2000-aisiais metais, 20 metų atgal“, – mano I. Tiškus.
„Dažniausiai turtą parduoda dėl to, kad nori nusipirkti kažką didesnio, arčiau jūros, arčiau centro – iškeisti į kažkokią naudą. Nebėra tokių žmonių, kurie parduoda turtą, pasideda pinigus į kišenę, ir laukia, kol kažkam pasidarys blogai. Visi pardavinėja turtą su mintimi, kad jį pardavus reikia iš karto į jo vietą kažką nusipirkti, arba netgi susirasti dar prieš parduodant. Ir automatiškai jų sekantis pirkinys pabrango lygiai tiek pat, kaip ir pabrango jų esamas turtas“, – kainas apžvelgė I. Tiškus.
Vagonis: kyla abejonių dėl kainų tvarumo
NT ekspertas S. Vagonis Palangą išskiria kaip regioną, kuriame kyla abejonių dėl NT kainų tvarumo.
„Didmiesčiuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tvarumą galima pamatuoti per kelis parametrus: gyventojų pajamas, lyginant su turto įsigijimo kainomis, galima nuomos kainas lyginti, žinant, kad miestuose dominuoja pirkėjai, kurie perka būstą savo poreikiams. Ten dėl tvarumo abejonių nekyla nepaisant to, kad kainos gana stipriai išaugusios. Bet žiūrint į Palangą, ji vis dėlto išsiskiria dviem dalykais – dominuoja pirkėjai, kurie perka būstą ne sau, tai yra ne palangiškiai, o žmonės, kurie nori poilsiauti. Kitas dalykas, kainų augimo tempas gerokai aukštesnis, lyginant su kitais miestais“, – apžvelgia S. Vagonis.
„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas lygina, kad per metus 5 didžiuosiuose miestuose NT kainos padidėjo apie 20 procentų, tuo metu Palangoje – apie 40 procentų. Net ir žvelgiant į visą dešimtmetį, Palangoje kainos kone padvigubėjo, kai šalia esančioje Klaipėdoje kainos teaugo apie 40 procentų.
„Tai yra signalas, kad galbūt čia ne viskas gali būti taip tvaru, kaip daugeliui investuotojų norisi“, – vertina S. Vagonis.
Žmonių baimė prarasti pinigus yra vienas iš faktorių, atvedusių į Palangą, tik, priešingai nei Vilniuje, pasiūla čia gerokai mažesnė, jei Vilniuje per mėnesį sudaroma apie 1000 sandorių dėl butų, keli šimtai Palangai jau yra rimtas iššūkis.
Tačiau pasiūlos trūkumas Palangoje, anot jo, gali būti laikinas, priešingai nei Neringoje, kur itin reti kokie nauji projektai.
„Mano supratimu, didžiausia grėsmė Palangai yra pasiūlos perteklius. Šiuo metu, taip, paklausa viršija pasiūlą ir kainos greitai kyla. Bet Palangoje galima problema yra ta, kad paskui paklausą ateina ir pasiūla, naujos statybos, kurios šiandien suplanuotos, aktyviai planuojamos – jos realiai užtruks, bus įgyvendintos kitąmet, ar 2023 m. Koks bus noras įsigyti turtą už tokias kainas, kai bus daugiau pasiūlos, sunku prognozuoti“, – vertina S. Vagonis.
Jis nelygintų Palangos kainų su kitomis valstybėmis, mat tą daryti reikėtų atsakingai – lyginti ne kelis paskirus projektus, o kelis šimtus, reprezentuojančius rinką. Tačiau lyginant ir su Vilniumi, Palangos kainos atrodo nušuoliavusios tolokai.
Jis primena, kad NT kurortuose yra mažiausiai atsparus finansų krizėms – kai sudreba ekonomika, žmonėms svarbiausia išsaugoti pirmąjį būstą, bet ne antrąjį, todėl įprastai kainos kurortuose krenta smarkiau.
Mauricas patikina, kad būsto Palangoje nesidaro
Ž. Mauricas patikino, kad pats Palangoje pirkinių nesidairąs.
Jis paaiškino, kad NT kainų pajūryje augimą stipriai nulėmė įvestas karantinas – gyventojai baiminosi, kad negalės išvykti į užsienį, čia nebeliks vietos, dalis dėl to įsigijo vasarnamį ar apartamentus sau, kad turėtų kur atvažiuoti vasarą.
„Tvarumo klausimas susiveda į konkurenciją – kokia konkurencinė aplinka. Vienas konkurentas yra Latvija, turinti labai didelius plačius palūdymius ir kainas tokias, kokios pas mus buvo prieš dvejus metus. Į pietus, aišku, gal ir nepriskraidysi, bet, jei skrydžių daugės, turint omeny, kad Ispanijoje ar Graikijoje kainos kilo labai nežymiai arba visai nepakilo, na irgi reikia susimąstyti“, – svarstė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, didelė kaina turėtų atspindėti ir gerą produktą, o gyventojai visuomet gali pasilyginti, ką už tą pačią kainą nusiperka.
„Kartais Palangoje didžiausio ploto butas visame projekte yra toks pats, kaip mažiausio ploto butas projekte Jūrmaloje – prasilenkimas visiškas. Jei prikepsime labai abejotinos kokybės objektų, pristatysime bet ko, tai šioks toks „dejavu“, kas vyko Gruzijoje prieš 15 metų – užstatė visą pakrantę 5-10 aukštų daugiabučiais, sutankino, ir dabar niekas ten nebevažiuoja, ten baisu“, – sako Ž. Mauricas ir įspėjo, kad Palangos gali laukti panašus likimas.